Interviu Vokietijos žiniasklaidai Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius paragino NATO kuo greičiau parengti konkretų veiksmų planą, kaip Aljansas reaguotų į Rusijos hibridines atakas. Premjeras perspėjo, kad Maskva, tokiems incidentams plintant už Europos rytinio flango ribų, yra pasirengusi išbandyti NATO ryžtą.
Vokietijos leidiniui „Die Welt“ M. Sinkevičius teigė, kad likusi Europa pamažu supranta nebegalinti nekreipti dėmesio į įvykius Leipcige, Danijoje ir kitose vietose.
Vokietija anksčiau apkaltino Rusiją rugpjūtį bandžius dronais atakuoti Leipcigo–Halės oro uostą. Danija vėliau pareiškė, kad Rusijos fregata į karinį sraigtasparnį paleido signalines raketas, o Lenkija pakėlė naikintuvus, kai Rusijos sraigtasparnis trumpam įskrido į jos oro erdvę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį taip pat pranešė, kad netoli Rumunijos Rusijos dronai nuskandino grūdus gabenusį laivą, žuvo du jo įgulos nariai.
Pasak Lietuvos premjero, tai nėra vien geografinio artumo klausimas. Jis priminė, kad Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse daugelį metų fiksuojami dronų įskridimai, GPS signalų trikdymas, diversijos, migracijos iš Baltarusijos instrumentalizavimas ir kiti incidentai.
M. Sinkevičiaus teigimu, NATO šį klausimą kol kas bando spręsti politinėmis priemonėmis, tačiau Aljansui būtinas konkretus atsako planas. Premjeras išreiškė viltį, kad jis bus parengtas labai greitai.
Rusija esą pasirengusi išbandyti Aljansą
Ministro pirmininko vertinimu, Rusija yra pasiryžusi išbandyti NATO. Jis paragino sąjungininkes vidinio Kremliaus irimo nepainioti su šalies silpnumu.
M. Sinkevičius sakė, kad Vladimirui Putinui pavyko Rusijos ekonomiką pajungti karo reikmėms, o jo valdžią apibūdino kaip itin iracionalią ir sunkiai nuspėjamą.
Premjeras taip pat palankiai įvertino Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vaidmenį sprendžiant Ukrainos klausimą. M. Sinkevičiaus teigimu, kancleris ėmėsi lyderystės Europos vardu, o Berlynas paramą didino tyliai, nesureikšmindamas jos žiniasklaidoje.
Jis nurodė, kad Lietuvoje formuojama Vokietijos brigada iki 2027 metų pabaigos turėtų pasiekti visišką operacinį pajėgumą, ir išreiškė visišką pasitikėjimą, kad šis tikslas bus įgyvendintas.
M. Sinkevičius taip pat perspėjo, kad Rusijos pergalė Ukrainoje veikiausiai paskatintų Maskvą ieškoti kitų krypčių.
Premjeras ragino nepavargti nuo karo, pabrėždamas, kad kariauja ukrainiečiai, ginantys Europos taiką.
Vyriausybė pirmadienį pranešė, kad darbo vizito Berlyne metu M. Sinkevičius su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu aptarė Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje, NATO rytinio flango gynybą ir oro gynybos pajėgumų stiprinimą.
Premjero teigimu, brigadai būtinos infrastruktūros plėtra vyksta pagal planą, o Lietuva tuo pat metu stiprina ir savo nacionalinius gynybos pajėgumus.
Susitikime taip pat nagrinėta saugumo padėtis NATO rytiniame flange. Vyriausybė teigia, kad Lietuva siekia, jog Aljanso gynybos planai būtų paremti realiais pajėgumais, o oro gynybos priemonių plėtra rytiniame flange būtų spartinama.
Be to, M. Sinkevičius ir B. Pistorius aptarė tolesnę paramą Ukrainai.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino Lietuvoje nuolat dislokuosiantis kovinės parengties brigadą. Į Lietuvą planuojama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis jų atvyks kartu su šeimomis.
Buvo planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius yra nurodęs, kad visišką operacinį pajėgumą brigada pasieks 2027 metais.
