Lietuva kol kas nesvarsto konkretaus branduolinio ginklo dislokavimo savo teritorijoje, tačiau Konstitucijos pakeitimas galėtų panaikinti teisines kliūtis ir sustiprinti šalies atgrasymo galimybes. Taip teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Antradienį žurnalistams Seime jis pabrėžė, kad šiuo metu kalbama ne apie branduolinio ginklo dislokavimą ar perdislokavimą, o apie galimybę pasinaudoti visomis įmanomomis gynybos priemonėmis, jei to prireiktų.
Ministro teigimu, Lietuva, būdama NATO nare, turi turėti prieigą prie visų Aljanso siūlomų saugumo instrumentų. Kadangi NATO yra branduolinis aljansas, branduolinis ginklas, pasak R. Kauno, yra viena iš galimų apsaugos ir atgrasymo priemonių.
R. Kaunas aiškino, kad politikų pareiga – pašalinti galimus teisinius ribojimus, o konkretūs kariniai sprendimai būtų priimami vėliau, kariuomenių vadams susitarus dėl praktinio įgyvendinimo. Keičiant Konstitucijos 137 straipsnį, pirmiausia siekiama pasiųsti aiškų atgrasymo signalą.
Ministras nesutiko su nuomone, kad galimybė dislokuoti Lietuvoje branduolinį ginklą paverstų šalį didesniu Rusijos taikiniu. Jo teigimu, Lietuva, kaip ir kitos NATO valstybės, jau yra potencialus agresoriaus, konkrečiai Rusijos, taikinys.
Be to, Lietuva jau dabar yra netoli Rusijos strateginės ginkluotės, dislokuotos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Todėl, anot R. Kauno, šalis negalėtų tapti dar didesniu taikiniu, o svarstymai dėl papildomų apsaugos priemonių yra atsakas į Rusijos agresiją ir jos sukeltą karą.
Ministras taip pat pažymėjo, kad diskusijas dėl Konstitucijos keitimo lėmė pasikeitusi saugumo aplinka. Jei Rusija nebūtų pradėjusi karo Ukrainoje, tokių svarstymų, jo vertinimu, greičiausiai nebūtų.
Derasi su Prancūzija ir Jungtine Karalyste
R. Kaunas patvirtino, kad Lietuva dėl papildomų saugumo garantijų kalbasi su Prancūzija ir Jungtine Karalyste. Vis dėlto konkretesni sprendimai galėtų būti priimami tik įvertinus Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą.
Ministro teigimu, Lietuva jau naudojasi NATO suteikiamomis saugumo garantijomis, tačiau su sąjungininkėmis taip pat tariasi dėl papildomų priemonių. Prieš priimant konkrečius sprendimus, esą būtina atlikti visus reikalingus parengiamuosius darbus.
Seime pirmąjį iš dviejų balsavimų jau įveikė siūlymas panaikinti Konstitucijos 137 straipsnį, kuris draudžia Lietuvos teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.
Už iniciatyvą balsavo 106 parlamentarai, prieš buvo 18, o 6 susilaikė.
Siūloma pripažinti netekusia galios visą 137-ojo straipsnio nuostatą, pagal kurią Lietuvoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Pataisos autoriai teigia, kad dabartinis reguliavimas nebeatitinka pasikeitusios saugumo situacijos ir riboja Lietuvos galimybes visapusiškai dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos bei branduolinio atgrasymo sistemoje.
