A. Sysas siūlo nekelti įtampos dėl keliolikos milijonų: viršpelnis galėtų tapti „Orlen Lietuva“ modernizavimo šaltiniu

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas mano, kad dalis „Orlen Lietuva“ galimo viršpelnio galėtų būti skiriama įmonės modernizavimui. Jo teigimu, toks sprendimas leistų išvengti papildomų nesutarimų su Lenkija.

„Pirmiausia visgi reikėtų apsispręsti, kokiu keliu eiti, nes neužmirškite, kad Lietuva yra įsipareigojusi skirti, berods, 54 mln. eurų šitos įmonės modernizavimui. Kodėl nepasirinkus taip, kad iš to viršpelnio jie tą dalį skirtų modernizavimui?“ – ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Sysas.

Vyriausybės ir koncerno „Orlen Lietuva“ susitarime numatyta, kad Lietuva modernizavimo projektui skirs kiek daugiau nei 8 proc. visos projekto vertės. Ši Europos Komisijos suderinta parama sudaro apie 54 mln. eurų.

Parlamentaro vertinimu, jeigu šios išlaidos būtų padengtos iš viršpelnio, būtų galima sumažinti galimų konfliktų riziką. Jis pabrėžė, kad Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė.

A. Sysas teigė girdintis, jog Lenkijos pusė svarsto sustabdyti modernizavimą, ir pabrėžė, kad tai nebūtų palankus scenarijus. Jo nuomone, Vyriausybė ir ministerija turėtų ieškoti racionaliausio sprendimo, atsižvelgdamos į Lietuvos santykių su Lenkija svarbą.

Politikas taip pat atkreipė dėmesį į energetikos ministro Luko Savicko pateiktus skaičiavimus. Pasak A. Syso, galimos valstybės pajamos iš „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimo būtų gana nedidelės.

Ministro skaičiavimuose, kaip nurodė BFK pirmininkas, minima apie 16 mln. eurų suma. A. Sysas palygino ją su anksčiau dėl bankų svarstytomis 300 mln. ar 500 mln. eurų pajamomis ir teigė, kad tai nėra tokio paties masto lėšos.

Paklaustas, ar dėl maždaug 16 mln. eurų būtų verta rizikuoti santykiais su Lenkija, parlamentaras sutiko, kad tokį klausimą galima kelti. Jis pridūrė, jog jeigu L. Savicko pateikti skaičiavimai yra teisingi, iš jų reikėtų pasidaryti atitinkamas išvadas.

ELTA skelbė, kad siekdami padidinti biudžeto pajamas valdantieji trečiadienį susitarė dėl dalies mokestinių pakeitimų. Jie apima azartinių lošimų ir cukraus mokesčius, alkoholio bei tabako akcizų pakeitimus, taip pat naują viršpelnio apmokestinimo modelį energetikos sektoriaus įmonėms.

2027 metų biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Vis dėlto Valstybės kontrolė prognozuoja, kad kitąmet deficitas bus didesnis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *