Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino europiečius neapgaudinėti savęs ir perspėjo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino siekiai neapsiriboja Ukrainos pralaimėjimu. Pasak jo, Kremlius taip pat siekia susilpninti demokratiją Europoje.
Apie tai F. Merzas kalbėjo interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“.
Kancleris teigė labiausiai nerimaujantis dėl to, kad Rusijos daroma įtaka Europos visuomenėms vis dar nėra tinkamai įvertinama. Jo vertinimu, Maskva bando destabilizuoti visą Europos žemyno politinę tvarką.
F. Merzas pažymėjo, kad daugelis žmonių, taip pat ir Vokietijos gyventojai, šią grėsmę vertina nepakankamai rimtai. Jo teigimu, dalis visuomenės nesupranta tikrojo Rusijos tikslo: kalbama ne vien apie Ukrainos teritorijų užėmimą, bet ir apie baimę demokratijai, atviroms visuomenėms bei sėkmingai Europos integracijai.
Vokietijos vadovas taip pat sakė, kad jo šalis kartu su kitomis Europos valstybėmis ir sąjungininkėmis, nesančiomis JAV, finansavo Ukrainą, nors Jungtinės Valstijos neprisidėjo prie gynybos finansavimo ir karinės technikos tiekimo.
F. Merzas pripažino, kad tokia parama yra didelė našta valstybių biudžetams ir labai svarbus klausimas Europos Sąjungai. Vis dėlto, pasak jo, Europa toliau rems Ukrainą, kol baigsis karas.
Kancleris teigė, kad kiekvieno susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu bando įtikinti jį, jog stabili Europa, Europos žemynas ir Europos Sąjunga, kaip partnerė pasaulyje, atitinka ir paties D. Trumpo interesus.
F. Merzo vertinimu, Europos vyriausybės jau suprato padėties rimtumą. Tam įtakos turėjo įtampa tarp JAV ir Ukrainos bei Vašingtono susitarimas su Maskva dėl dyzelino. Todėl Europos šalys pertvarko savo gynybos sistemas ir siekia tapti savarankiškesnės.
Kancleris teigė, kad Europa gavo nerimą keliantį signalą ir dabar stengiasi sustiprėti tiek, kad galėtų savarankiškai konkuruoti bei apsiginti NATO sudėtyje.
Europos ir Ukrainos gynyba
Neseniai žiniasklaida skelbė, kad NATO parengė „pergalės teoriją“, skirtą galimam Rusijos puolimui.
Šiame plane numatytas greitas atsakas į agresiją ir platus bepiločių orlaivių naudojimas.
Be to, lapkritį į Lenkiją turėtų atvykti mažiausiai 1500 karių iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos.
Skelbiama, kad kariai treniruosis pagal scenarijų, kuriame numatytas Europos pajėgų dislokavimas Ukrainoje po galimo ugnies nutraukimo.
