Demokratų pergalė sudavė smūgį Trumpui: Lietuvai džiūgauti dar per anksti

JAV vidurio kadencijos rinkimuose demokratai reikšmingai sustiprino savo pozicijas Kongrese ir įveikė respublikonus net tose valstijose, kurios tradiciškai laikomos jų tvirtove. Ekspertai mano, kad rezultatą galėjo lemti didėjantis amerikiečių nepasitenkinimas Donaldo Trumpo politika ir ekonomine padėtimi.

Apie rinkimų pasekmes JAV, Rusijai, Ukrainai ir Lietuvai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto politologas Saulius Spurga ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.

Rinkimų rezultatas – istorinis, bet ne visiškai netikėtas

L. Kojala pažymėjo, kad prezidento partijai pralaimėti vidurio kadencijos rinkimus yra įprasta. Iš 20 po Antrojo pasaulinio karo vykusių rinkimų 18 atvejų prezidento partijų atstovai prarasdavo vietų Atstovų Rūmuose ir Senate. Atstovų Rūmuose paprastai būdavo netenkama kelių dešimčių mandatų, o Senate – bent kelių.

Taigi šių rinkimų baigtis iš esmės atitinka istorinę tendenciją. Vis dėlto išskirtiniai yra demokratų įgytas pranašumas ir atskirų valstijų rezultatai. Demokratų partija sugebėjo laimėti net ten, kur respublikonų pradinės pozicijos atrodė itin stiprios.

Vienas tokių pavyzdžių – Kanzasas. Ši valstija beveik 100 metų nebuvo išrinkusi Demokratų partijos senatoriaus, tačiau šįkart pasirinko būtent demokratų kandidatą. Demokratų senatorius kelias dešimtis metų nebuvo renkamas ir Teksase.

Anot L. Kojalos, būtent gebėjimas peržengti ilgą laiką susiformavusias partijų populiarumo ribas tapo netikėtu veiksniu. Dėl jo demokratų persvara Kongrese bus didelė.

Skirtumas esą svarbus ir praktiškai. Viena yra turėti vos kelių mandatų persvarą, kaip pastaruoju metu Atstovų Rūmuose ją turėjo respublikonai, o visai kas kita – kai pranašumas siekia kelias dešimtis balsų. Tokiu atveju demokratams bus lengviau užsitikrinti sprendimų priėmimą bent vienuose Kongreso rūmuose. Net jei partijos nariai ne visais klausimais balsuos vieningai, didesnė persvara leis priimti sprendimus ir ne visada sutelkus visą frakciją.

Kas padėjo demokratams laimėti respublikonų valstijose?

L. Kojala teigė, kad demokratų sėkmę lėmė keli veiksniai. Visai šaliai svarbiausia aplinkybė buvo nepasitenkinimas ekonomine padėtimi.

Beveik devyni iš dešimties amerikiečių sakė esantys nepatenkinti pastaruoju metu augusiomis kainomis. Infliacija viršijo 3,5 proc. ir buvo gerokai didesnė, nei žadėjo Donaldo Trumpo administracija. Be to, pabrango degalai.

Demokratams tai suteikė galimybę kritikuoti prezidento administraciją dėl neįgyvendintų pažadų. Per Donaldo Trumpo pergalę antrosios kadencijos rinkimuose ekonominiai klausimai jam buvo palankūs – jis įtikino rinkėjus, kad Respublikonų partija, vadovaujama jo paties, geriausiai spręs aktualias problemas. Dabar situacija pasikeitė ir šia tema demokratai galėjo mesti jam iššūkį.

Atskirų valstijų rezultatus taip pat reikia vertinti atsižvelgiant į vietos aplinkybes. Teksase perrinkimo siekė buvęs respublikonų senatorius, tačiau Donaldas Trumpas įsitraukė į partinį procesą ir parėmė Keną Paxtoną. Šis kandidatas buvo vertinamas prieštaringai, be kita ko, dėl su juo siejamų korupcinių ryšių.

K. Paxtonas iš karto atrodė gana silpnas kandidatas, nors nebuvo manoma, kad to pakaks pralaimėti respublikonams palankioje Teksaso valstijoje. Vis dėlto demokratai iškėlė Talarico – jauną, charizmatišką ir įtaigiai kalbantį politiką, kuris neatstūmė dalies respublikonų rinkėjų.

Jiems Talarico neatrodė radikalus ir neatrodė siekiantis atsisakyti vertybių bei principų, svarbių ir respublikonų elektoratui. Todėl jo pergalė buvo įspūdinga ne tik dėl paties fakto, kad jis laimėjo. Rezultatas atskleidė K. Paxtono silpnybes, Talarico stiprybes ir bendresnį politinį bei ekonominį kontekstą.

Ekspertai ragina Lietuvą neskubėti triumfuoti

S. Spurga teigė, kad daugelis analitikų šiuos rinkimus vertina kaip referendumą dėl Donaldo Trumpo ir jo vertinimo visuomenėje. Pasak jo, rezultatas gali rodyti ne tiek demokratų populiarumą ar jų gebėjimą pasiūlyti alternatyvą, kiek rinkėjų nusivylimą prezidentu.

Amerikiečiai esą nepatenkinti ne tik ekonomine padėtimi. Rinkėjams taip pat sunku suprasti Irano karą. Be to, viešinama informacija apie galimus Trumpo korupcinius veiksmus ir jo praturtėjimą. Žurnalas „Forbes“ skelbė, kad per šią kadenciją prezidento turtas padidėjo trimis milijardais dolerių ir ne visada aiškiais būdais.

Vertindamas rinkimų reikšmę Lietuvai, S. Spurga pabrėžė, kad pernelyg džiaugtis nereikėtų. Užsienio politika tebėra Donaldo Trumpo rankose.

Politologas taip pat iškėlė klausimą, ar JAV politinė sistema išlaikė egzaminą. Prezidento įgaliojimų ribos ir taisyklės, jo vertinimu, yra pernelyg neaiškios bei lanksčiai interpretuojamos. Teismai nuolat mėgina apibrėžti prezidento galias ir pastatyti jį į vietą, tačiau tai ne visada pavyksta, todėl situacija išlieka neapibrėžta.

S. Spurgos teigimu, demokratai galbūt sieks grąžinti Jungtinėms Valstijoms vaidmenį, kurį jos pasaulyje ir Europoje atliko pastaraisiais pokario dešimtmečiais. Tačiau žvelgiant į ilgesnę perspektyvą būtina įvertinti, kad tam tikri Trumpo politikos elementai gali išlikti ir prie kitų administracijų.

Tarp jų – didesnis atsitraukimas nuo Europos reikalų, atšalęs ir skeptiškesnis, galbūt net kritiškas požiūris į NATO. Anksčiau Jungtinės Valstijos dažnai buvo šios organizacijos lyderės ir telkė jos nares, tačiau ši politika, eksperto vertinimu, gali tęstis ir ateityje.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *