Norint Lietuvoje įgyvendinti visuotinį šaukimą, gali tekti sugriežtinti privalomosios karo tarnybos tvarką ir sumažinti galimybes jos išvengti. Kartu svarstoma, kaip tarnybą suderinti su studijomis, teigia kariuomenės pulkininkas Gintaras Koryzna. Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas mano, kad pirmiausia tarnauti reikėtų kviesti mokyklą baigusius 18–19 metų jaunuolius, o ateityje privalomasis šaukimas galėtų būti taikomas ir moterims.
T. Godliauskas laidoje „ELTA pokalbis“ teigė, kad tarnyba valstybei – kariuomenėje arba kitomis Krašto apsaugos sistemos sukurtomis formomis – turėtų tapti siekiamybe tiek vyrams, tiek moterims.
Jo vertinimu, pagrindinė šaukiamųjų grupė turėtų būti 18–19 metų jaunuoliai, pareigą valstybei atliekantys iškart po mokyklos. Kitoms amžiaus grupėms, pasak jo, būtų galima palikti savanorišką galimybę prisijungti prie tarnybos.
T. Godliauskas pabrėžė, kad jauni žmonės, baigę mokyklą ir tampantys aktyvia visuomenės dalimi, turėtų įgyti būtinų bazinių žinių bei suprasti savo indėlį į valstybę tada, kai jo prireiks. Todėl, jo nuomone, verta svarstyti ne platesnę, o būtent 18–19 metų amžiaus grupę: mokyklos baigimas ir iškart po jo atliekama pareiga valstybei.
Vyresniems žmonėms, kaip teigė pašnekovas, privalomumo principas galėtų būti netaikomas, tačiau turėtų išlikti galimybė tarnauti savanoriškai. Tai galėtų būti aktualu ir vyresniems nei 35 metų asmenims, kurie anksčiau dėl įvairių priežasčių negalėjo atlikti tarnybos, tačiau dabar, jaučiant geopolitinę įtampą ar norint prisidėti, to pageidauja.
Kariuomenė rengia kelis galimus tarnybos modelius
G. Koryzna sakė, kad kariuomenė remia visuotinį šaukimą ir šiuo metu rengia kelis galimus tarnybos organizavimo variantus. Galutinį sprendimą, jo teigimu, turės priimti politikai.
Pulkininkas nurodė, kad šiuo metu svarstomi maždaug keturi ar penki privalomosios karo tarnybos modeliai. Tarp pagrindinių krypčių – mažiau išimčių ir mažiau galimybių išvengti tarnybos.
Didesnį karių poreikį lemia naujų pajėgumų plėtra, kuriama divizija ir steigiami nauji kariuomenės padaliniai. Kartu kariuomenė sulaukia pastabų, kad jaunuoliams taikomos nevienodos sąlygos, nes kai kuriems tarnyba atidedama.
Vis dėlto, pasak G. Koryznos, planuojant pokyčius ketinama atsižvelgti ir į jaunuolių pastangas siekti aukštojo išsilavinimo. Siekiant išvengti dvigubų standartų, galėtų būti sudaryta galimybė tarnybą atlikti dalimis – po vieną mėnesį per metus trejus metus. Tokiu būdu būtų įskaitytas pradinis privalomasis karinis parengimas.
Jis pateikė pavyzdį apie jaunuolius, kurie paskutinius dvejus ar trejus mokyklos metus ypač daug pastangų skyrė stojimui į Oksfordą, Harvardą ar kitą aukštąją mokyklą. Pulkininko teigimu, tokios pastangos galėtų būti įvertintos suteikiant lankstesnę tarnybos atlikimo galimybę.
G. Koryzna pabrėžė, kad pirmiausia tarnybos modeliai turėtų būti išsamiai aptarti Krašto apsaugos sistemos viduje, įvertinus kariuomenės poreikius – kiek ir kokių specialistų reikės šalies gynybai.
Priimant daugiau šauktinių, reikėtų pasirūpinti ne tik jų apgyvendinimu, apranga, ekipuote ir ginkluote, bet ir kariniam rengimui būtina infrastruktūra. Be to, išliktų rezervo rengimo bei kartotinių mokymų poreikis.
Pulkininkas pripažino, kad kariuomenei tai būtų didelis iššūkis, nes visus procesus reikėtų suderinti vienu metu. Jo vertinimu, dabar turimos ir artimiausiu metu planuojamos įrengti karinio rengimo infrastruktūros greičiausiai nepakaks.
Laikinai gali tekti ieškoti paslaugų privačiame sektoriuje: nuomotis šaudyklas, o galbūt iš verslo pirkti ir maitinimo paslaugas. Tai būtų tarpiniai sprendimai, kol kariuomenė ir Krašto apsaugos sistema pasirengtų reikiamą infrastruktūrą.
G. Koryznos duomenimis, vieno šauktinio apranga, ekipuotė ir parengimas kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Į šią sumą neįtraukiamos degalų, transporto ir kitų papildomam kariniam rengimui reikalingų priemonių išlaidos.
Visuotinio šaukimo rezultatai pasimatytų ne iškart
T. Godliauskas teigė, kad visuotinio šaukimo poveikis atsiskleistų tik po kurio laiko. Jo manymu, ilgainiui stiprėtų gyventojų pasirengimas, pilietiškumas, patriotiškumas ir ryžtas ginti valstybę.
Kaip pavyzdį jis nurodė Suomiją, kurioje, anot jo, apie 80 proc. žmonių prireikus būtų pasirengę ginti šalį, o Lietuvoje šis rodiklis yra maždaug perpus mažesnis.
T. Godliausko teigimu, Suomijoje karinėje struktūroje dirba apie 13 tūkst. apmokamų pareigūnų, iš jų maždaug 9 tūkst. yra uniformuoti. Per metus ten parengiama 22 tūkst. šauktinių ir 30 tūkst. rezervistų, o bendras rezervo dydis siekia beveik milijoną žmonių. Asociacijos vadovas mano, kad Lietuva turėtų judėti panašia kryptimi.
Jis taip pat pabrėžė, kad piliečių rengimas neturėtų apsiriboti vien mokymu ginklu ginti šalį. Valstybės gynybai reikalingi sveikatos apsaugos darbuotojai, taip pat įmonėse ir kitose organizacijose dirbantys žmonės, galintys užtikrinti svarbiausių funkcijų tęstinumą.
T. Godliausko vertinimu, valstybės gynyba yra visų piliečių reikalas, o parengtų žmonių, turinčių valią ginti savo šalį, įsitraukimas sudaro vieną pagrindinių gynybinės galios elementų.
ELTA primena, kad Seimo konservatoriai siūlo atsisakyti prievolininkų įtraukimo į privalomosios pradinės karo tarnybos sąrašą atsitiktine tvarka ir nuo 2030 metų sausio 1 d. įvesti visuotinį šaukimą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį, komentuodamas šį siūlymą, teigė, kad pirmiausia reikia įvertinti kariuomenės galimybes parengti didesnį šauktinių skaičių. Jo teigimu, šis klausimas bus svarstomas artimiausiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje.
Rugsėjį Prezidentūroje buvo pasirašyta chartija, kuria 63 organizacijos įsipareigojo remti visuotinės gynybos ir visuomenės pasirengimo iniciatyvas bei visuotinio šaukimo įteisinimą iki 2030 metų.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ rugpjūtį atlikto tyrimo duomenimis, 76 proc. apklaustų gyventojų pritartų visuotinio šaukimo įtvirtinimui iki 2030 metų. Daugiau nei 25 proc. respondentų palaiko jo įgyvendinimą iki 2030 metų, o 51 proc. norėtų, kad jis būtų įvestas „kuo greičiau“.
Dar beveik 8 proc. apklaustųjų visuotiniam šaukimui pritartų po 2030 metų. 12 proc. mano, kad Lietuvai tokio šaukimo apskritai nereikia, o 4 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.
