Dronas, gabenantis sprogmenis, perskrido dalį Lietuvos teritorijos ir galėjo sprogti virš miesto, sukeldamas pavojų žmonėms. Po incidento kilo klausimų, kas už jį atsakingas ir kodėl šalies oro gynyba vis dar turi spragų.
TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ apie situaciją kalbėjosi krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Ministras teigė, kad šis atvejis buvo nestandartinis, nes dronas įskrido ne iš Baltarusijos ar Kaliningrado, o iš Šengeno erdvės. Be to, tuo metu buvo rūkas ir nebuvo aiškaus vizualinio kontakto su objektu. Radarai fiksavo iš Šengeno erdvės skrendantį objektą, o tokioje erdvėje kasdien pasirodo įvairūs civiliniai orlaiviai.
Grėsmė buvo nustatyta institucijoms sujungus radarų informaciją su gyventojų pranešimais. Žmonėms pradėjus skambinti ir informuoti apie girdimą drono garsą, į situaciją reagavo Lietuvos kariuomenė, Krizių valdymo centras ir kitos institucijos. Tada buvo aktyvuotos pajėgos, reikalingos grėsmei neutralizuoti.
Paklaustas, ar po incidento bus keičiama sprendimų priėmimo tvarka, R. Kaunas sakė, kad su NATO vadaviete konsultuojamasi dėl galimybės kai kuriais atvejais priimti sprendimą neutralizuoti objektą neturint vizualinio kontakto.
Vis dėlto ministras pabrėžė, kad toks sprendimas taikos metu kelia pavojų civiliams. Kiekvienas į Lietuvos oro erdvę įskrendantis orlaivis radaruose matomas kaip žymė, tačiau neturint aiškaus vaizdo kyla rizika pataikyti į civilinį objektą.
R. Kaunas priminė ir ankstesnį atvejį, kai civilinis orlaivis skrido draudžiamoje Lietuvos oro erdvėje bei nepalaikė ryšio su dispečeriais. Kariuomenė paskutinę akimirką nesiryžo jo naikinti, nes paaiškėjo, kad orlaiviu skrido parašiutininkai.
Premjerui kreipusis į NATO dėl galimybės be vizualinio kontakto numušti nežinomą orlaivį, konsultacijos vyksta ir su Lenkija. Pasak ministro, kiekvienu konkrečiu atveju galutinį sprendimą priima karys. Šiuo atveju naikintuvų pilotai turėjo leidimą naikinti objektą, tačiau jo vizualiai nematė. Todėl jie priėmė sprendimą, kurį laikė tinkamu esamomis aplinkybėmis.
Ministras taip pat nurodė, kad bendravo su Lenkijos gynybos ministru ir apsikeitė radarų duomenimis. Lenkija atlieka savo tyrimą. R. Kaunas paneigė gandus, esą dronas buvo paleistas iš Lietuvos, ir tai pavadino visiška nesąmone.
Planuojama spartinti gynybos pirkimus
Kalbėdamas apie krašto apsaugai skiriamas lėšas, R. Kaunas teigė, kad Seimui teikia įstatymų pataisas, kurios leistų gerokai sutrumpinti pirkimų procedūras. Kai kuriais atvejais tai galėtų sutaupyti iki trijų mėnesių.
Ministras aiškino, kad Krašto apsaugos ministerija galutinius mokėjimus paprastai planuodavo ketvirtąjį metų ketvirtį. Šiemet, turint pakankamą finansavimą, siekiama sąskaitas apmokėti tolygiai visus metus. Jo teigimu, biudžetas suplanuotas maksimaliai ir šiemet turėtų būti įgyvendintas visa apimtimi.
Gauti nauji radarai
R. Kaunas pranešė, kad Lietuva gavo TPS-77 tipo radarus. Kariuomenė juos integruoja, o įranga turėtų pagerinti šalies oro erdvės stebėjimą. Šie radarai buvo užsakyti 2022 metais, o jų Lietuvai teko laukti ketverius metus.
Ministras pabrėžė, kad šiandien užsakoma įranga šalį pasiekia po vienerių–trejų metų. Šiuo metu ministerija daugiausia dėmesio skiria oro gynybos sprendimams: vykdomi pirkimai, mažinama biurokratija, o lėšos nukreipiamos į oro gynybos stiprinimą.
Tikimasi, kad po kelerių metų, o kai kuriais atvejais galbūt jau kitais metais, Lietuva turės gerokai daugiau galimybių pastebėti ir, prireikus, numušti dronus.
