Ukrainos bepiločių sistemų vadas Robertas „Madjaras“ Brovdis sukritikavo JAV veiksmus Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Savo vertinimus jis paskelbė „Facebook“ paskyroje.
Įraše karininkas pripažino, kad galbūt turėtų tylėti, tačiau teigė jaučiantis susierzinimą ir pyktį, nes dėkingumas bei padėka nėra tas pats, kas paklusnumas.
R. Brovdis įvertino Vašingtono veiksmus
Pastaruoju metu JAV laikysena Rusijos atžvilgiu atrodo vis palankesnė Maskvai. Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis dar kartą sukritikavo Volodymyrą Zelenskį dėl karo ir apkaltino Ukrainos vadovą nenoru jį užbaigti. V. Zelenskis šiuos kaltinimus kategoriškai atmetė.
Rugsėjo 18 d. D. Trumpas pasirašė JAV Kongreso priimtą įstatymą, kuriuo numatytos plataus masto sankcijos Rusijai, turėjusios didinti spaudimą dėl jos karo prieš Ukrainą.
Pagal dokumentą sankcijos ir muitai turėjo automatiškai įsigalioti praėjus 30 dienų nuo pasirašymo, jeigu prezidentas nebūtų nusprendęs kitaip. Vis dėlto D. Trumpas jų taikymą sustabdė prieš pat Kongreso nustatytą terminą.
R. „Madjaras“ Brovdis pabrėžė, kad savo poziciją reiškia kaip karininkas, o ne politikas.
Jo teigimu, partnerio naudojami svertai, sudarę įspūdį, jog nuo šiol bus kontroliuojamas bent jau karo mastas, jei ne pats karas, daro žalą ne vien dėl keliamos grėsmės. Anot jo, taip suardoma sistema, kurioje veikiama, ypač kai nėra aiškių ribų tarp to, kas yra juoda ir kas balta.
R. Brovdis taip pat pabrėžė, kad Ukraina neturi kur trauktis.
Savo įraše jis prisiminė Vladimiro Putino pasakojimą, esą į kampą įvaryta žiurkė tampa agresyvi.
R. Brovdis rašė, kad vienas „bunkerio senelis“ pasakojo šią pamoką išmokęs Sankt Peterburgo daugiabučio laiptinėje, Baskovo alėjoje, 12. Ukrainos vadas svarstė, kad V. Putinas arba melavo, arba jo „raumenų atmintis“ susilpnėjo.
Įrašo pabaigoje R. Brovdis palinkėjo ukrainiečiams ilgalaikės laisvės, patikino, kad Ukraina atsilaikys, ir pareiškė, jog Maskva žlugs.
„Šokiruoja, bet nestebina“: demokratai prieš rinkimus puolė D. Trumpą
JAV Atstovų Rūmų demokratų lyderis Hakeemas Jeffriesas sekmadienį teigė, kad artėjant kadencijos vidurio rinkimams politinė aplinka tebėra palanki jo partijai. Jis agitavo už Atstovų Rūmų narę Marcy Kaptur, siekiančią išsaugoti mandatą itin konkurencingoje Ohajo apygardoje. Šių rinkimų rezultatai gali būti svarbūs sprendžiant, kuri partija kontroliuos žemuosius Kongreso rūmus.
H. Jeffriesas taip pat griežtai pasmerkė D. Trumpo sprendimą laikinai netaikyti Rusijai numatytų sankcijų. Jis sakė, kad Atstovų Rūmuose abiejų partijų nariai mėgins priimti naują sankcijų paketą, kurio prezidentas negalėtų sustabdyti.
Po pamaldų Tolede naujienų agentūrai AP H. Jeffriesas sakė, kad jį šokiruoja, nors ir nestebina, tai, jog JAV prezidentas taip smarkiai kenkia Ukrainos žmonių kovai už demokratiją, laisvę ir orumą.
Jeigu demokratai susigrąžintų daugumą, H. Jeffriesas galėtų tapti Atstovų Rūmų pirmininku. Jis jau aplankė maždaug 50 miestų, agituodamas už demokratų kandidatus.
Demokratų lyderis tvirtino, kad Atstovų Rūmų respublikonai yra atitrūkę nuo tikrovės, jeigu mano, kaip neseniai užsiminė pirmininkas Mike’as Johnsonas, jog lapkričio 3 d. rinkimai pakartos 2024 m. respublikonų pergalę. Tuomet D. Trumpas sugrįžo į Baltuosius rūmus, o jo partijai pavyko išlaikyti daugumą Kongrese.
H. Jeffriesas teigė, kad demokratai visoje šalyje siekia esminių pokyčių, o ne dabartinės padėties išsaugojimo, ir nori, kad gyvenimas Jungtinėse Valstijose būtų įperkamas.
Ohajo balsavimas gali nulemti Kongreso sudėtį
Ohajuje vyksta įtempta kova dėl Kongreso kontrolės, kuri bus sprendžiama per kadencijos vidurio rinkimus.
Daug dėmesio skiriama respublikono senatoriaus Jono Hustedo ir demokrato Sherrodo Browno varžytuvėms dėl vietos Senate. Tačiau ne mažiau atkakli kova vyksta ir dėl Atstovų Rūmų mandatų, o kiekvienos apygardos rezultatai prisidės prie galutinės šių rūmų sudėties.
Vienas svarbiausių demokratų tikslų – išsaugoti Toledo atstovavimą Atstovų Rūmuose. M. Kaptur parlamente dirba jau kelis dešimtmečius ir yra ilgiausiai šiuose rūmuose dirbanti moteris. Vis dėlto jos apygardoje prezidento rinkimus laimėjo D. Trumpas, todėl respublikonai siekia mandatą perimti.
Prieš dvejus metus M. Kaptur nugalėjo Respublikonų partijos kandidatą Dereką Merriną. Šis politikas vėl siekia laimėti vietą Atstovų Rūmuose.
M. Kaptur AP sakė, kad jos kampanija intensyviai dirba, tačiau pastangos neapsiriboja vien rinkimais – politikė teigė siekianti realiai pagerinti žmonių gyvenimą.
Rugpjūtį 80-metei M. Kaptur vykstant į bažnyčią, automobilis, kuriame ji važiavo keleivės vietoje, pateko į avariją. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo paguldyta į ligoninę, tačiau vėliau teigė pasveikusi.
H. Jeffriesas M. Kaptur pavadino išskirtine Didžiųjų ežerų regiono politike ir išreiškė įsitikinimą, kad ji dar kartą pranoks lūkesčius.
D. Trumpo sprendimas dėl sankcijų sukėlė abiejų partijų pasipiktinimą
Šiame regione gyvena daug ukrainiečių kilmės amerikiečių. M. Kaptur yra viena iš Kongreso Ukrainos grupės steigėjų ir jos pirmininkė. Ši abiejų partijų įstatymų leidėjus vienijanti grupė daugiausia dėmesio skiria Ukrainos klausimui.
Politikė griežtai sukritikavo vėlai penktadienį priimtą D. Trumpo sprendimą netaikyti kai kurių sankcijų nuostatų pagal Lindsey Grahamo vardu pavadintą įstatymą dėl sankcijų Rusijai. Kongresas šį dokumentą priėmė siekdamas padėti Ukrainai gintis nuo V. Putino pradėtos invazijos.
M. Kaptur pareiškė, kad toks D. Trumpo veiksmas yra antiamerikietiškas ir reiškia stojimą į V. Putino pusę.
Savaitgalį prezidento sprendimu pasipiktino tiek demokratai, tiek respublikonai Kongrese. Sankcijos turėjo įsigalioti sekmadienį, nors įstatymą D. Trumpas buvo pasirašęs vos praėjusį mėnesį.
M. Johnsonas televizijos kanalo „Fox News“ laidoje „Sunday Morning Futures“ sakė, kad susirūpinimą dėl tokio sprendimo išreiškė ir keli jo kolegos. Jis teigė dar neaptaręs klausimo su D. Trumpu, tačiau žinantis, kad prezidentas vertina padėtį.
M. Johnsono teigimu, šį klausimą būtina aptarti ir atidžiai įvertinti galimas nenumatytas pasekmes.
ELTA primena, kad rugsėjo 18 d. D. Trumpas pasirašė JAV Kongreso priimtą įstatymą, kuriuo numatytos plataus masto sankcijos Rusijai, turėjusios didinti spaudimą dėl jos karo prieš Ukrainą.
Numatytos priemonės būtų taikomos Rusijos energetikos ir gynybos sektoriams, V. Putinui bei kitiems aukščiausio rango pareigūnams. Taip pat būtų taikomasi į šešėlinį tanklaivių laivyną, kuriuo Maskva naudojasi siekdama apeiti Vakarų sankcijas.
Įstatymas D. Trumpui būtų suteikęs teisę nustatyti iki 100 proc. muitus didžiausioms rusiškos naftos ir dujų pirkėjoms, tarp jų Indijai ir Kinijai. Taip siekta sumažinti Maskvos pajamas, naudojamas karui finansuoti.
Dokumente taip pat numatytos sankcijos bendrovėms ir užsienio subjektams, remiantiems Rusijos kariuomenę, bei išplėstos sankcijos Iranui.
Įstatymo projektas pavadintas respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo vardu. Nuo 2025 m. balandžio jo priėmimo siekęs politikas šių metų liepą mirė.
