Rusijos dvasinis karas prieš Vakarų valstybes pastaraisiais metais stiprėja. Maskvai pavaldžios stačiatikių bendruomenės statosi cerkves šalia strategiškai svarbių objektų, skleidžia pasakojimus apie ypatingą rusų dvasingumą ir esą moralės stokojančius Vakarus. Įtaką išlaikanti Maskvos patriarchatui pavaldi bažnyčia kaltinimus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui atmeta.
Švedijos Vesteroso pakraštyje prieš ketverius metus iškilo medinė rusų stačiatikių cerkvė. Jos statybą finansavo Rusijos valstybinė bendrovė „Rosatom“. Maždaug už kilometro yra oro uostas su ilgiausiu šalyje pakilimo taku, kuriuo naudojasi ir NATO lėktuvai.
Paryžiaus centre stovi Rusijos finansuota Švenčiausiosios Trejybės katedra ir kultūros centras. Kompleksas pastatytas netoli Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, Nacionalinės asamblėjos bei kitų valstybių ambasadų. Manoma, kad įspūdingi kupolai gali būti skirti ne vien estetikai, bet ir žvalgybos veiklai.
Apie Rusijos žvalgybos veiklą, vykdomą prisidengiant diplomatija, kultūra ar religija, byloja ir Rusijos ambasados Moldovoje atvejis. Ant pastato stogo dėl tariamai kokybiško ryšio buvo įrengtos 28 antenos ir palydovai.
Įspėjama dėl galimos grėsmės Lietuvos saugumui
Europoje šiuo metu veikia apie 700 Maskvos patriarchatui pavaldžių rusų stačiatikių bendruomenių. Joms keliamas uždavinys plėstis ir didinti šalininkų skaičių. Toks tikslas įtvirtintas dabartinio Maskvos patriarcho Kirilo prieš du dešimtmečius parengtoje „rusiškoje doktrinoje“.
Religijos laisvės tyrimų centro vadovas Serhijus Šumylo teigia, kad šiame dokumente išsamiai išdėstytas planas atkurti Rusijos imperiją ir susigrąžinti buvusias sovietines bei carines teritorijas iki 1917 metų ribų. Mažiausias plane numatytas tikslas buvo Krymo ir Donbaso susigrąžinimas.
Kadangi šis minimalus tikslas įgyvendintas, Rusija, pasak S. Šumylo, nuosekliai vykdo dvasinį užsienio valstybių puolimą. Prarastas teritorijas ji siekia susigrąžinti pirmiausia dvasinėmis priemonėmis, o Vakaruose mėgina nutildyti žmones, galinčius trukdyti Rusijos veiksmams.
Prasidėjus atviram konfliktui, dvasininkai gali tapti ir tiesioginiais karo dalyviais. Ukrainos saugumo pareigūnai Odesoje sulaikė Maskvos patriarchato dvasininką, kuris žymėjo vietas ir perdavinėjo jų koordinates Rusijai. Pernai dėl rusų dvasininkų galimai įvykdytų karo nusikaltimų buvo pradėta mažiausiai 200 bylų.
Šių metų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ataskaitoje pareigūnai pirmą kartą aptarė ir Lietuvos stačiatikių bažnyčią. Dar prieš ketverius metus ji prašė Maskvos suteikti autonomiją, tačiau tokio leidimo negavo.
Stačiatikių bažnyčios atstovė spaudai Marija Jakubovskaja tvirtina, kad kanoninė priklausomybė Maskvos patriarchatui netrukdo bendruomenės nariams laikytis Lietuvos įstatymų ir būti savo šalies patriotais.
Lietuvos stačiatikių bažnyčia ryšių su Maskva nenutraukė
Apie 3 tūkst. praktikuojančių Lietuvos stačiatikių tebėra pavaldūs patriarchui, nors dalis jų nebūtinai palaiko karą. Patriarchas iki šiol meldžiasi už esą priešų puolamą Rusiją ir už jos lyderį, tęsiantį kruviną karą Ukrainoje.
Maskvos ir Rusijos patriarchas Kirilas Gundiajevas vienoje maldoje prašė Dievo apsaugoti tėvynę nuo vidinių ir išorinių priešų bei meldėsi už stačiatikį prezidentą Vladimirą Vladimirovičių. Jis taip pat teigė, kad Rusija tampa ne ideologiniu, o dvasiniu Vakarų civilizacijos priešininku, nes ši civilizacija esą pateisina nuodėmę.
M. Jakubovskaja savo ruožtu teigia, kad ypač nerimą kelia mėginimai Ukrainos religinį konfliktą perkelti į Lietuvą. Jos vertinimu, tai būtų pavojinga ir Lietuvai žalinga kryptis.
Vis dėlto konfliktą 2022 m. paaštrino pati Maskvos patriarchato bažnyčia, nušalinusi penkis dvasininkus, kurie nesutiko garbinti Rusijos karo prieš Ukrainą. Po šio sprendimo Lietuvos Vyriausybė 2023 m. pasiekė, kad būtų įsteigtas Konstantinopolio Visuotiniam patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių egzarchatas. Jam priklauso maždaug 500 tikinčiųjų, tačiau egzarchatas iki šiol neturi nė vienos savo cerkvės.
Situaciją apsunkina tai, kad valstybė negali kištis į religinių bendruomenių vidaus reikalus. Estijos valdžia neseniai įpareigojo Maskvai pavaldžią stačiatikių bažnyčią nutraukti ryšius su Kremliumi. Bažnyčia šį įstatymą apskundė Žmogaus Teisių Teismui, o jos tikintieji ir dvasininkai teigia, kad nutraukę ryšius su Maskva nebegalėtų vadintis stačiatikiais.
