Eismo įvykyje mažametę pėsčiąją mirtinai sužalojęs vairuotojas nesėkmingai bandė nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą.
Vyro gynėjas teigė, kad vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Gynybos vertinimu, pagrindinė nelaimės priežastis buvo pačios mergaitės elgesys.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija kasacinio skundo nepriėmė. Teisėjai konstatavo, kad jame iš esmės dar kartą ginčijami ekspertų vertinimai ir žemesniųjų teismų nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau nebuvo nurodyta tinkamų teisinių pagrindų bylą nagrinėti kasacine tvarka.
Gynyba tvirtino, kad smūgio išvengti nebuvo įmanoma
Vytautas, kurio vardas šiame straipsnyje pakeistas, buvo nuteistas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Per eismo įvykį buvo sužalota ir vėliau mirė mažametė pėsčioji.
Telšių apylinkės teismas nuosprendį priėmė 2025 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos teismas jį 2026 m. kovo 31 d. paliko galioti. Nuteistojo gynėjas kreipėsi į LAT, prašydamas abu sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.
Kaip alternatyvą gynyba nurodė prašymą perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde teigta, kad teismai netinkamai įvertino priežastinį ryšį tarp vairuotojo veiksmų, mergaitės sužalojimo ir jos mirties.
Gynėjo teigimu, Vytautas nepažeidė nei Kelių eismo taisyklių, nei automobilio eksploatavimo reikalavimų. Esą susidūrimo jis negalėjo išvengti jokiomis aplinkybėmis, nes tam neturėjo techninės galimybės.
Kasaciniame skunde buvo teigiama, kad mažametės atlikti KET pažeidimai sudarė būtiną sąlygą nelaimei įvykti ir buvo pagrindinė jos priežastis.
Gynyba taip pat nurodė, kad nelaimės nebūtų buvę, jeigu Emilija būtų ėjusi kelkraščiu ir laikęsi nustatytų taisyklių. Tokiu argumentu buvo ginčijama vairuotojo teisinė atsakomybė ir siūloma kitaip vertinti įvykio priežastis.
Teismui pateiktos abejonės dėl ekspertų vertinimų nebuvo pakankamos
Didelę skundo dalį sudarė priekaištai specialistams ir ekspertams. Gynyba tvirtino, kad teismai neįvertino kai kurių išvadų, konsultacinės specialisto išvados, automobilio ir įvykio vietos apžiūrų bei atliktų matavimų duomenų.
Taip pat buvo teigiama, kad teismai aplinkybes, patvirtinančias kaltę, pasirinko selektyviai, nepašalino esamų prieštaravimų, o dalies nuteistajam palankių duomenų nepagrįstai nelaikė įrodymais.
Gynyba rėmėsi konsultacine specialisto išvada ir nepriklausomo specialisto paaiškinimais. Ji prašė kitaip įvertinti ekspertizės aktus, ant automobilio aptiktus objektus, smūgio vietos matavimus ir aplinkybes, buvusias iki susidūrimo.
Gynėjas taip pat teigė, kad apeliacinis teismas neatsakė į svarbiausius klausimus: kokius konkrečiai KET pažeidimus padarė Vytautas ir kaip jie buvo susiję su mergaitės mirtimi.
Vis dėlto LAT atrankos kolegija nustatė, kad šie klausimai jau buvo keliami apeliaciniame skunde. Šiaulių apygardos teismas juos išnagrinėjo ir pateikė aiškius bei išsamius atsakymus.
Kasaciniame skunde nebuvo pagrįsta, kad apeliacinio teismo išvados prieštarauja konkrečiai teisės normai. Vietoj to gynyba dar kartą siekė, kad būtų pasirinktos jai palankesnės ekspertų išvados ir iš naujo nustatyta nelaimės priežastis.
LAT priminė, kad kasaciniame procese sprendimai tikrinami tik teisės taikymo požiūriu. Kasacinis teismas iš naujo neatlieka ekspertizių, neperžiūri visų įrodymų ir nenustato naujų faktinių eismo įvykio aplinkybių.
Vien formalus nesutikimas su nepalankiu nuosprendžiu, teisės aktų citavimas ar gynybai palankus įrodymų aiškinimas savaime nesudaro pagrindo priimti bylą kasacine tvarka.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad skunde proceso pažeidimai buvo įvardyti deklaratyviai. Gynyba nepaaiškino, kaip konkretūs pažeidimai suvaržė nuteistojo teises ar sutrukdė teismams bylą išnagrinėti nešališkai.
Dėl šių priežasčių kasacinį skundą atsisakyta priimti, o jis grąžintas nuteistojo gynėjui. Atrankos kolegijos nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
