Baltos dėmelės ar taškeliai ant nagų dažniausiai neįspėja apie vitaminų trūkumą ar rimtą ligą. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė teigia, kad pavieniai pakitimai neretai atsiranda dėl nedidelio nago augimo zonos – matricos – pažeidimo.
Tokį pažeidimą gali lemti smūgis, nagų kramtymas, intensyvesnis manikiūras, mechaninis odelių stūmimas ar kita nedidelė trauma, kurios žmogus gali nė neprisiminti. Šie balti taškeliai vadinami leukonichija.
Rankų nagai per mėnesį vidutiniškai paauga apie 3 milimetrus, o kojų nagai auga dar lėčiau. Todėl dėmelė gali būti pastebėta praėjus kuriam laikui po pažeidimo. Jeigu matomas vienas ar keli nedideli balti taškai, o nagas nėra sustorėjęs, deformuotas ar kitaip pakitęs, dažniausiai pakanka stebėti. Nagui augant dėmelė turėtų slinkti link galiuko ir galiausiai būti nukirpta.
Kalcio trūkumas – vis dar gajus mitas
Nagų ir plaukų pokyčiai dažnai siejami su kalcio, biotino ar cinko stoka. Dėl to kai kurie žmonės pradeda vartoti maisto papildus net neįsitikinę, ar organizmui iš tiesų trūksta šių medžiagų.
Tačiau pavienės baltos dėmelės savaime nėra patikimas kalcio, cinko ar kitų mikroelementų trūkumo požymis. Vien dėl jų pradėti vartoti vitaminų ir mineralų papildų nereikėtų. Nors mityba ir bendra organizmo būklė nagų išvaizdai turi reikšmės, pati dėmelė nėra diagnozė.
Net ir nustačius kalcio ar kitų medžiagų trūkumą, mitybos koregavimas ar papildai gali padėti organizmui išvengti deficito, tačiau jau susiformavusios baltos dėmelės nepanaikins. Pažeista nago dalis turi tiesiog nuaugti.
Balti plotai gali reikšti ir grybelį
Vertinant nago pokyčius svarbu atsižvelgti ne vien į spalvą. Pavieniai maži taškeliai dažniau būna susiję su ankstesne mechanine trauma, tačiau didesni balti plotai gali atsirasti dėl kitų priežasčių.
Jeigu baltas plotelis yra nago paviršiuje, o pats nagas tampa šiurkštus, pradeda trupėti ar storėti, galima įtarti grybelinę infekciją. Tokiu atveju spalva gali būti ne tik balta, bet ir gelsva ar rusva, nagas gali deformuotis, trupėti, storėti arba atsiskirti nuo nago guolio.
Įtarus grybelį, rekomenduojama pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Vaistinėje galima rinktis vietinio poveikio preparatus, kurių sudėtyje yra terbinafino, amorolfino ar ciklopirokso. Svarbu laikytis vartojimo instrukcijos ir nesitikėti greito rezultato. Gydymui taip pat reikšmingi kasdieniai įpročiai ir tinkama higiena.
Gelinė danga gali pažeisti nagą
Nagų pakitimų kartais atsiranda ir po manikiūro. Dažnas gelinio lako naudojimas, stiprus nago paviršiaus dildymas, netinkamas dangos nuėmimas ar odelių traumavimas gali pakenkti nago plokštelei arba jos augimo zonai.
Mechaniškai nuplėšiant gelinį laką ar pernelyg stipriai nudildžius nagą, gali būti pašalinti paviršiniai nago plokštelės sluoksniai. Tuomet nagas gali tapti balkšvas, šiurkštus ir plonesnis, pradėti lūžinėti ar skilinėti, tapti jautrus temperatūros pokyčiams ir prisilietimui. Tai nėra tas pats, kas nago plokštelėje susiformavęs baltas taškelis.
Tokiu atveju patariama kuriam laikui atsisakyti lakavimo ir suteikti nagams laiko atsigauti. Juos galima stiprinti specialiais tepalais, aliejais ar lakais, kuriuose yra vitaminų A, C ir E, kreatino, hialurono rūgšties, silicio ar augalinių aliejų.
Nago pokyčius taip pat gali sukelti reakcija į priežiūros priemones – laką, nuriebalintoją, bazę ar viršutinį sluoksnį. Jei aplink nagą oda parausta, niežti ar patinsta, reikėtų nutraukti galimai sudirginusios priemonės naudojimą ir stebėti, ar simptomai slūgsta.
Kada delsti nereikėtų?
Jeigu baltas taškelis juda kartu su augančiu nagu ir daugiau jokių pakitimų nėra, dažniausiai specialaus gydymo nereikia. Vis dėlto į gydytoją ar dermatologą verta kreiptis, jei balti plotai apima didelę nago dalį, pokyčių atsiranda ant daugelio nagų arba jie nejuda kartu su augančiu nagu.
Specialisto konsultacija taip pat reikalinga, jei nagai tuo pat metu storėja, trupa, deformuojasi ar atsiskiria nuo nago guolio. Dėmesio reikėtų, jeigu aplink nagą jaučiamas skausmas, matomas patinimas, paraudimas ar kiti uždegimo požymiai.
Nagai kartais gali suteikti informacijos apie bendrą sveikatos būklę, tačiau jų išvaizda neturėtų tapti pagrindu savarankiškai gydytis. Kilus abejonių, geriausia kreiptis į specialistus – pavienis baltas taškelis dažniausiai reiškia gerokai mažiau, nei jam priskiriama.
