Vokietijoje vis garsiau kalbama apie Rusijos keliamą pavojų. Šalies vidaus žvalgybos tarnybos vadovas Sinanas Selenas teigia, kad slaptos Maskvos atakos ir bandymai destabilizuoti Vokietiją bei kitas Europos valstybes nėra trumpalaikis reiškinys – tai ilgalaikė hibridinė kampanija.
S. Seleno vertinimu, Rusijos grėsmė neišnyks net ir pasibaigus karui Ukrainoje. Jis sakė, kad Maskva siekia iš esmės pakeisti Europos žemėlapį, iš naujo įtvirtinti savo vaidmenį Europoje ir pasaulio politikoje. Todėl su Rusijos agresija, pasak jo, bus susiduriama ne tik Ukrainoje, bet ir Baltijos šalyse, Lenkijoje bei pirmiausia Vokietijoje.
Dar praėjusiais metais politologas Carlo Masala Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD televizijoje įspėjo, kad Rusija rengiasi dideliam karui. Jo žodžiai buvo suprantami plačiau nei vien kaip perspėjimas apie kibernetinį konfliktą. Tokiai pozicijai pritaria ir aukščiausio rango Vokietijos kariškis, Bundesvero generalinis inspektorius Carstenas Breueris.
Šiuo metu didelė dalis Rusijos kariuomenės tebėra įtraukta į karą Ukrainoje. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra sakęs, kad tiesioginės karinės grėsmės Aljanso teritorijai dabar nėra.
Vis dėlto karo ekspertų, Europos žvalgybos tarnybų ir Vokietijos gynybos ministerijos vertinimai sutampa: vėliausiai iki 2029 metų Rusija gali sukaupti pakankamai žmonių ir materialinių išteklių konvenciniam karui prieš NATO pradėti.
Rusijos gynybos pramonė veikia visu pajėgumu, o Maskva ketina savo ginkluotųjų pajėgų dydį padidinti iki 1,5 mln. karių.
Ar galimas atsitiktinis susidūrimas?
Vokietijos užsienio politikos draugijos Rytų Europos ekspertas Stefanas Meisteris mano, kad dabartinis Rusijos tikslas gali būti kitoks nei tiesioginis karas su NATO.
Jo teigimu, Maskva šiuo metu nėra suinteresuota atviru ginkluotu konfliktu su Aljansu. Veikiau ji siekia išbandyti NATO ir parodyti jo silpnąsias vietas.
Tai iliustruoja šių metų rugpjūtį įvykęs nesėkmingas išpuolis sprogmenimis užtaisytu dronu prieš Ukrainos transporto lėktuvus Leipcigo ir Halės oro uoste. Per Leipcigą gabenama reikšminga Ukrainai skirtos karinės paramos dalis. Netrukus Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad už šio išpuolio stovi Rusija.
Saugumo ekspertas Nico Lange tuomet televizijai „DW“ sakė, kad Vokietijai labai pasisekė, nes sprogmuo nesprogo. Jo vertinimu, tai lėmė ne Vokietijos gynybos priemonės, o vien atsitiktinumas.
Kodėl Rusija orientuojasi į Vokietiją?
N. Lange teigimu, Vokietija ilgą laiką buvo vienas pagrindinių Rusijos įtakos operacijų ir hibridinio karo taikinių. Maskva ją laiko svarbiausia valstybe Europos sprendimų priėmimo procese, o dabar Vokietija taip pat atlieka esminį vaidmenį remdama Ukrainą.
Maskva griežtai atmetė Vokietijos vyriausybės kaltinimus. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad tai esą yra „tikro karo pradžia“. Tačiau po šių pareiškimų tolesnės eskalacijos neįvyko.
S. Meisteris vis dėlto pabrėžia, kad išlieka pavojus, jog po Rusijos provokacijos ir atsakomųjų veiksmų situacija gali tapti nebekontroliuojama.
Pasak eksperto, lėktuvas gali būti per klaidą numuštas, nors iš pradžių buvo ketinta tik priversti jį pakeisti kursą, o tada kita pusė gali imtis atsakomųjų veiksmų. Tačiau, jo vertinimu, Rusija šiuo metu nesiekia tiesioginio karo – ji greičiau provokuoja, kursto susiskaldymą ir didina visuomenės nesaugumo jausmą.
