Šaltuoju metų laiku atšalusios rankos ar kojos dažnai tėra įprasta organizmo reakcija. Tačiau jei galūnės nuolat lieka šaltos net šiltoje patalpoje, tai gali signalizuoti sveikatos sutrikimus.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė pabrėžia, kad svarbu atskirti trumpalaikį kūno atsaką į šaltį nuo pasikartojančio ar šilumoje neišnykstančio galūnių šalimo.
Kada šalimas laikomas įprastu?
Atvėsus aplinkai organizmas siekia išsaugoti šilumą ir apsaugoti svarbiausius organus. Todėl į rankų bei kojų pirštus priteka mažiau kraujo, jie gali atšalti ir pakeisti spalvą.
Gydytoja aiškina, kad šaltyje susitraukia smulkiosios kraujagyslės: pirštai pabąla arba pamėlynuoja. Tačiau patekus į šiltą aplinką kraujagyslių spazmas praeina, spalva ir savijauta normalizuojasi.
Jeigu sušilus rankos ir kojos neatgauna įprastos temperatūros arba šis pojūtis kartojasi nepaisant oro sąlygų, reikėtų ieškoti priežasties. Galūnių šalimas gali būti susijęs ne tik su kraujotaka, bet ir su nervų sistemos sutrikimais ar kitais organizmo pokyčiais.
Ingrida Valužytė nurodo, kad tokią būklę gali lemti neurologiniai sutrikimai, stuburo problemos ar didelis stresas. Dėl to svarbu atlikti tikslią diferencinę diagnostiką, nes kartais šalimas būna grėsmingų būklių požymis.
Su kokiomis ligomis tai gali būti susiję?
Viena galimų priežasčių – periferinių arterijų liga. Jai būdingas arterijų susiaurėjimas arba užsikimšimas, dėl kurio į galūnes patenka mažiau kraujo. Vis dėlto panašūs simptomai gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis, todėl vertinamas ne vien šalimo pojūtis.
Kraujagyslių chirurgė pasakoja, kad pirmiausia įvertinama kraujotaka. Jei reikiamose vietose jaučiamos arterijų pulsacijos, periferinių arterijų ligos tikimybė mažėja ir ieškoma kitų priežasčių.
Galūnės gali šalti ir dėl sumažėjusios skydliaukės funkcijos. Trūkstant skydliaukės hormonų sulėtėja medžiagų apykaita, todėl žmogus tampa jautresnis šalčiui. Šis simptomas taip pat gali būti susijęs su mažakraujyste, žemu kraujospūdžiu, stuburo juosmeninės ar kaklinės dalies pokyčiais, pažeidžiančiais nervo šaknelę, arba cukriniu diabetu.
Nuo šalimo iki gangrenos: kada delsti pavojinga?
Kraujotakos ligos neretai progresuoja pamažu, todėl pradiniai požymiai gali neatrodyti grėsmingi. Iš pradžių galūnė būna šaltesnė ar pakeičia spalvą, tačiau vėliau gali atsirasti skausmas ir odos pažeidimų.
Pasak I. Valužytės, šalimas yra vienas pirmųjų simptomų. Iš pradžių koja gali pabąlti arba pamėlynuoti, o ją nuleidus – parausti, nes į ją priteka daugiau kraujo. Ignoruojant šiuos požymius, gali prasidėti kojų skausmai ramybės metu, atsirasti žaizdų, o paskutinėje stadijoje – gangrena.
Gangrena reiškia audinių žūtį, kurią gali sukelti itin sutrikusi kraujotaka. Pažengus ligai gali prireikti chirurginio gydymo, o kai kuriais atvejais nepavyksta išsaugoti pažeistos galūnės dalies. Todėl konsultacijos nereikėtų atidėlioti, jei šalimas pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais.
Pirštų spalvos kaita gali reikšti Reino sindromą
Šąlančių pirštų priežastis ne visada yra periferinių arterijų liga. Jei pirštų spalva periodiškai keičiasi, ypač reaguojant į šaltį ar stresą, tai gali būti Reino sindromas. Tokiu atveju kraujagyslės pernelyg susitraukia ir laikinai sumažėja kraujo pritekėjimas.
Reino sindromui būdingi tipiški pirštų spalvos pokyčiai. Gydytojos teigimu, anksti pradėjus medikamentinį gydymą galima išvengti komplikacijų.
Būklės sunkumas gali būti skirtingas, tačiau ilgai trunkantys ar ryškūs kraujotakos sutrikimai reikalauja dėmesio. Sunkiais atvejais gali išsivystyti rankų pirštų gangrena, dėl kurios prireikia chirurginio gydymo ar amputacijos.
Kodėl jaunesnių pacientų grupėje dažniau kreipiasi moterys?
Su galūnių šalimu susiduria įvairaus amžiaus žmonės, tačiau gydytojos praktikoje tarp jaunesnių pacientų dažniau pasitaiko moterų. Vyresniame amžiuje dėl kraujotakos sutrikimų kreipiasi abiejų lyčių atstovai.
Jaunos moterys dažnai turi žemą kraujospūdį ir mažesnį hemoglobino kiekį. Vyresniame amžiuje periferinių arterijų ligos rizika didėja, ypač rūkant ar sergant cukriniu diabetu. I. Valužytė nurodo, kad moterys šia liga dažniau serga nuo 50 metų, o vyrai – nuo 60 metų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei rankų ar kojų šalimas nepraeina sušilus, dažnai kartojasi arba kartu pastebimi pirštų spalvos pokyčiai, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Įvertinęs simptomus ir bendrą sveikatos būklę, jis gali paskirti kraujo tyrimus, patikrinti skydliaukės veiklą ar rekomenduoti išsamesnius kraujotakos tyrimus.
Staiga atšalusi, išblyškusi ar pamėlynavusi galūnė, ypač jei kartu jaučiamas stiprus skausmas, tirpimas ar silpnumas, gali rodyti ūmų kraujotakos sutrikimą. Tokiu atveju būtina skubi medicinos pagalba.
