JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad Vladimiras Putinas prieš pradėdamas invaziją tikėjosi, jog Europa į tai nereaguos. Pasak jo, viena iš priežasčių, paskatinusių Rusijos prezidentą įsiveržti į Ukrainą, buvo Europos priklausomybė nuo rusiškos energijos.
M. Rubio prisiminė, kad per pirmąją prezidento Donaldo Trumpo kadenciją šis perspėjo apie Vokietijai kylančią riziką. D. Trumpas tuomet sakė, kad priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių konflikto atveju gali tapti šantažo priemone, tačiau, pasak M. Rubio, vokiečiai iš šių žodžių juokėsi ir tyčiojosi.
JAV žiniasklaida taip pat kritikavo D. Trumpą ir gyrė Europos lyderius, kurie jo perspėjimus atmetė. M. Rubio teigimu, vėlesni įvykiai parodė, kad priklausomybė nuo Rusijos energijos iš tiesų tapo viena iš priežasčių, leidusių V. Putinui manyti, jog jis gali pradėti invaziją, o Europa dėl to nesiims veiksmų. Jis išreiškė viltį, kad Europa iš šios patirties pasimokė.
60 dienų sankcijų poveikiui įvertinti
Šeštadienį M. Rubio taip pat paaiškino, kad D. Trumpo sprendimas laikinai netaikyti plataus masto sankcijų ir muitų Rusijai galios 60 dienų. Per šį laikotarpį ketinama įvertinti, kaip tokios priemonės paveiktų pasaulio ir pačių Jungtinių Valstijų ekonomiką.
Pasak valstybės sekretoriaus, ekonominiai apribojimai susiję ne vien su Rusija – jie būtų taikomi ir daugeliui kitų šalių. Jis taip pat pažymėjo, kad pasaulines energijos išteklių kainas veikia įvairūs konfliktai, tarp jų – JAV karas su Iranu ir Jemeno husių išpuoliai prieš Saudo Arabiją.
M. Rubio teigimu, skirtingi konfliktai pradeda persipinti ir daro įtaką ne tik pasaulinėms naftos bei dyzelino kainoms, bet ir ekonomikoms.
Vėlai šeštadienį D. Trumpas pareiškė, kad jo sprendimas bus naudingas Jungtinėms Valstijoms, nors tuo metu nebuvo aišku, ar prezidentas jau galutinai apsisprendė dėl šio klausimo. Jis sakė, kad situacija bus išsiaiškinta, o priimtas sprendimas esą bus naudingas šaliai ir, jo manymu, visam pasauliui.
Sprendimą kritikavo abiejų partijų atstovai
Abiejų pagrindinių JAV partijų įstatymų leidėjai griežtai sukritikavo D. Trumpą. Penktadienį prezidentas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdė praėjusį mėnesį Kongreso patvirtintų plataus masto sankcijų ir muitų Rusijai taikymą.
Rugsėjį priimtas ir D. Trumpo pasirašytas įstatymas numatė sankcijas Rusijos pareigūnams, oligarchams bei finansų institucijoms. Jis taip pat suteikė prezidentui teisę taikyti sankcijas dideliems rusiškos naftos ir dujų pirkėjams. Šiomis priemonėmis buvo siekiama apriboti finansavimą V. Putino rėmėjams ir Rusijos karui prieš Ukrainą.
Vis dėlto penktadienio vakarą, likus dviem dienoms iki įstatymo įsigaliojimo, D. Trumpas nusprendė laikinai netaikyti numatytų ekonominių priemonių.
Įtakingas respublikonų senatorius iš Teksaso Tedas Cruzas šį žingsnį televizijos kanalo „Fox News“ eteryje pavadino klaida. Jis teigė, kad jeigu prezidentas iš tiesų nori mažinti energijos kainas, tai turėtų daryti spręsdamas Irano klausimą, o ne suteikdamas paslaugą V. Putinui.
Vykdomąjį įsaką D. Trumpas pasirašė po susitarimo su Kremliaus vadovu V. Putinu. Pagal jį, sušvelninus sankcijas, būtų leidžiama eksportuoti rusišką dyzeliną.
Dėl karo su Iranu smarkiai pabrangęs dyzelinas jau daro poveikį JAV ekonomikai. Artėjant kitą mėnesį vyksiantiems svarbiems kadencijos vidurio rinkimams, pragyvenimo išlaidos yra vienas svarbiausių rinkėjams rūpimų klausimų. Apklausos rodo, kad D. Trumpo respublikonams rinkimuose gali grėsti skaudus pralaimėjimas.
M. Rubio aiškino, kad V. Putino planuotas parduoti dyzelinas anksčiau ar vėliau vis tiek būtų patekęs į pasaulinę rinką. Esą skirtumas būtų tik tas, kokia šio kuro dalis būtų atitekusi Jungtinėms Valstijoms. Jis pabrėžė, kad dyzelinas ypač svarbus JAV kelių transporto, žemės ūkio ir statybų sektoriams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė nuogąstavimą, kad Jungtinės Valstijos gali panaikinti dar daugiau sankcijų Rusijai. D. Trumpo sprendimą jis pavadino atlygiu V. Putinui.
