Tiltagalių kaime, Panevėžio rajone, surengtas jau 15-asis alternatyvios mados festivalis. Jo scenoje pasirodė kūrėjai, pristatę sukneles, avalynę ir aksesuarus, pagamintus iš įvairiausių gamtos medžiagų – nuo svarainių sėklų ir kankorėžių žvynelių iki varnalėšų bei lietuviškų šiaudų.
Šiaudų kūriniui medžiagų ieškojo Norvegijoje
Šiaudiniais aukštakulniais ir šiaudine suknele netrukus pasipuoš jos kūrėja Samanta. Šiuo metu Norvegijoje gyvenanti tiltagalietė pasakojo, kad savo darbams pasirinko tik lietuviškus šiaudus, kuriuos teko atsisiųsti į Norvegiją.
Pasak Samantos, pradžia buvo nelengva – ji nežinojo, kaip tinkamai laikyti ir apdoroti šiaudą. Prireikė ne vieno mėnesio, kol kūrėja su šia medžiaga apsiprato.
Sijoną Samantai teko perdaryti tris kartus, o šiaudinius ryšulius surišti iš naujo – taip pat tris kartus. Net festivalio rytą ji suprato, kad kai kur viską būtina perrišti dar kartą.
Kūryba pareikalavo ir bemiegių naktų
Kita festivalio dalyvė Aurelija atskleidė, kad kuriant drabužius karštais klijais jai ant rankų atsirado pūslės ir žaizdos.
Tačiau fiziniai nepatogumai nebuvo vienintelė kaina. Iš eglės kankorėžių žvynelių drabužius gaminusi kūrėja dirbo ir naktimis. Kankorėžius pirmiausia reikėjo surinkti bei išdžiovinti, vėliau išgliaudyti, o kiekvieną žvynelį nukirpti, nes jis turi aštrų šerdies spyglį.
Festivalyje pristatyta įvairiausių gamtos įkvėptų kūrinių: suknelių, batelių ir aksesuarų iš augalų, lapų, gėlių bei kitų medžiagų. Kūrėjos panaudojo net smulkiausias žaliavas – svarainių ir moliūgų sėklas, lęšius bei kavos pupeles.
Audronė šiemet suknelę kūrė iš kavos pupelių ir pavasarį primenančių vadinamųjų kačiukų. Ji pabrėžė, kad šias medžiagas reikia nuskinti laiku, nes pageltusios jos pradeda trupėti.
Festivalis kasmet stebina naujomis idėjomis
Gamtos medžiagomis paremtas festivalis Tiltagaliuose šiemet surengtas jau penkioliktą kartą. Organizatoriai pastebi, kad dalyvių daugėja, o jų sumanymai tampa vis originalesni.
Festivalio organizatorė Renata Kopūstienė pasakojo, kad iš pradžių kūriniuose daugiausia buvo naudojami klevo lapai. Vėliau atsirado kankorėžiai, kaštonai, įvairios sėklos, o galiausiai scenoje pasirodė net ryžių suknelė. Ji džiaugėsi Lietuvoje pastebinti daugybę talentingų moterų ir vaikų.
Kūrybiškumu neatsilieka ir vyrai. Vietos gyventojas Antanas festivalyje pristatė kūrinį, pagamintą iš daugybės džiovintų varnalėšų žiedų. Jis pripažino, kad darbo buvo nemažai, tačiau svarbiausia, jog galutinis rezultatas išėjo gražus.
Antanas taip pat rišo gyvomis gėlėmis dekoruotą suknelę iš vadinamųjų arklio rūgštynių. Jo kūrinį papildė gėlių žiedai ir paskutiniai jurginai, sulaukę žiūrovų susižavėjimo.
Dėmesio netrūko ir Igoriui, scenoje įkūnijusiam džiunglių karalių. Visi alternatyviosios mados festivalio dalyviai yra savamoksliai.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
