Rudenį, kai orai tampa drėgnesni, sodininkai dažniau susiduria su šliužais. Ieškodami maisto ir slėptuvių, jie apgraužia daržovių lapus, gėles bei kitus dekoratyvinius augalus. Nors šiems kenkėjams kontroliuoti neretai naudojamos cheminės priemonės, specialistai siūlo išbandyti ir natūralesnius sprendimus – auginti rūšis, kurių šliužai vengia.
Vienas iš tokių augalų yra didysis žioveinis. Ryškiais žiedais išsiskirianti gėlė gali papuošti sodą ir kartu padėti apsaugoti jautresnius augalus, rašo express.co.uk.
Gėlė, kurią šliužai pažeidžia rečiau
Didysis žioveinis, kurio lotyniškas pavadinimas – Antirrhinum majus, auginamas kaip dekoratyvinis augalas dėl spalvingų žiedų. Jungtinės Karalystės Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) jį priskiria prie augalų, kuriuos šliužai pažeidžia rečiau.
Vis dėlto tai nereiškia, kad žioveiniai visiškai pašalins šliužus iš sodo ar neleis jiems į jį patekti. Tačiau renkantis augalus galima sumažinti kenkėjų daromą žalą.
RHS rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti šliužams patraukliausiems augalams, ypač jauniems daigams ir daržovėms minkštais lapais. Taip pat svarbu prižiūrėti dirvožemį ir pašalinti vietas, kuriose kenkėjai galėtų slėptis.
Šį sezoną šliužai gali būti aktyvesni
Šliužams palankiausios drėgnos ir švelnios oro sąlygos. Dažniausiai jie suaktyvėja naktį arba po lietaus, o dienos metu slepiasi po nukritusiais lapais, vazonais, lentomis ir kitose drėgnose vietose.
Pastebėjus apgraužtus augalus, verta apžiūrėti jų aplinką ir galimas slėptuves. Sodo tvarkymas, tinkamas laistymas ir pažeidžiamų augalų apsauga gali padėti sumažinti nuostolius.
RHS siūlo augalus laistyti rytais, o ne vakarais. Tuomet dirvos paviršius iki nakties gali pradžiūti ir tampa mažiau tinkamas šliužams judėti bei maitintis.
Alaus gaudyklės turi ir trūkumų
Vienas sodininkų naudojamų būdų – alaus gaudyklės. Į žemę įkasamas nedidelis indas, į kurį pripilama alaus.
Alaus kvapas gali privilioti šliužus, tačiau tokios gaudyklės nėra be rizikos: į jas gali patekti ir kiti smulkūs gyvūnai.
Naudojant šį metodą, gaudykles reikėtų reguliariai tikrinti ir įrengti taip, kad būtų kuo mažesnė žala kitiems sodo gyventojams.
Šliužai yra natūralios ekosistemos dalis. Jie patys tampa maistu paukščiams, ežiams, varliagyviams ir kai kuriems vabalams.
Dėl to siektina ne bet kokia kaina sunaikinti visus šliužus, o pirmiausia apsaugoti labiausiai pažeidžiamus augalus.
RHS cheminių granulių nerekomenduoja
Cheminės priemonės gali padėti kontroliuoti šliužų skaičių, tačiau kyla klausimų dėl jų poveikio aplinkai ir kitiems gyvūnams.
RHS nerekomenduoja naudoti šliužų granulių, taip pat ir kai kurių priemonių, vadinamų ekologiškomis, nes jos gali neigiamai paveikti sodo gyvūniją.
Vietoje to siūloma derinti kelis sprendimus: sodinti mažiau šliužams patrauklius augalus, saugoti jaunus daigus, laistyti tinkamu metu ir sudaryti sąlygas sode gyventi natūraliems šių kenkėjų priešams.
Didysis žioveinis gali būti naudingas renkantis augalus gėlynui, tačiau viena gėlė neišspręs problemos, jei šliužai sode jau gausiai įsikūrę. Daugiau naudos gali duoti kelių tarpusavyje suderinamų priemonių derinys.
