Žinomos atlikėjos sūnus apklausos metu nepratarė nė žodžio: auklėtoja, įtariama smurtu, ir toliau dirba su vaikais

Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos specialistus po viešai paskelbtos istorijos apie galimą smurtą viename Kretingos vaikų darželyje. Situaciją pakomentavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnysis patarėjas Algaudas Martinka.

Paaiškino, kaip apklausiami vaikai

Specialistas pabrėžė, kad apklausa policijoje vaikui gali būti emociškai sunki, nes jam tenka prisiminti ir pasakoti apie skaudžius įvykius, galimą smurtą ar matytas situacijas. Todėl būtina pasirūpinti, kad vaikas jaustųsi saugus, būtų išklausytas ir patirtų kuo mažesnę papildomą įtampą.

Apklausai dalyvaujant jaunesniam nei 14 metų vaikui, visada kviečiamas psichologas. Jis padeda atsižvelgti į mažamečio amžių, emocinę būklę ir individualius poreikius. Tėvai tokiose apklausose paprastai nedalyvauja.

Psichologas padeda vaikui užmegzti ryšį, nusiraminti ir įvykius papasakoti jam priimtinu būdu. Vieni vaikai kalba lengviau, kitiems reikia daugiau laiko. Vaikas gali jausti baimę, gėdą ar nerimą, o kartais tiesiog nesugebėti rasti žodžių savo patirčiai apibūdinti. Dėl to jo negalima skubinti ar spausti.

Vaiko teisių gynėjai atkreipė dėmesį, kad netinkamai užduodami klausimai, spaudimas ir pakartotinis pasakojimas apie skaudžius įvykius gali dar labiau padidinti įtampą. Todėl stengiamasi išvengti pakartotinių apklausų. Jei jos neišvengiamos, turi būti įvertintas tokio sprendimo būtinumas ir galimas poveikis vaikui.

Specialistas nurodė, kad praktikoje yra buvę atvejų, kai vaikas apklausos metu nepratarė nė žodžio. Tylėjimas gali reikšti baimę, nerimą ar sunkumus kalbant apie išgyventą patirtį. Tokiu atveju vaiko negalima versti kalbėti – jam turi būti suteikta laiko, kantrybės ir saugi aplinka.

Apklausos metu psichologas padeda vaikui, o vaiko teisių gynėjas stebi, ar paisoma jo teisių ir interesų. Prireikus jis gali atkreipti apklausą atliekančių specialistų dėmesį į vaiko savijautą, proceso eigą ar trukmę, taip pat teikti prašymus ir užduoti klausimus. Visų dalyvių tikslas – sudaryti vaikui kuo saugesnes sąlygas papasakoti apie tai, kas įvyko.

Vaikui svarbu žinoti, kad jis nėra kaltas dėl patirtos situacijos ir kad šalia yra suaugusiųjų, pasirengusių jį išklausyti bei padėti. Kilus klausimų, galima konsultuotis su vaiko teisių gynėjais nemokamu telefonu 0 800 10 800 arba parašyti žinutę svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Apie galimą vaiko teisių pažeidimą taip pat galima pranešti artimiausiam vaiko teisių apsaugos skyriui, užpildyti formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinti numeriu 112.

Viešai papasakojo apie įvykius Kretingos darželyje

I. Malakauskaitė-Juodeikienė tv3.lt pasakojo, kad skaudūs įvykiai nutiko viename Kretingos vaikų darželių. Moteris teigė, jog kovo mėnesį sužinojo apie auklėtojos smurtą prieš vaikus ir šia informacija pasidalijo „Facebook“.

Anot jos, smurto faktas buvo užfiksuotas kameromis. Moteris teigė, kad auklėtoja stipriai trenkė jos vaikui per galvą, o kitai mergaitei iki kraujo patempė ausį. Dėl šio įvykio buvo pradėtas tyrimas, vaikus aplankė vaiko teisių specialistai, vyko apklausos.

Pasak moters, ją ypač sukrėtė tai, kad ta pati auklėtoja ir toliau dirba su vaikais, tik kitoje ugdymo įstaigoje. Ji taip pat teigė, kad auklėtoja vaikams sukinėdavo ausis, o toks elgesys grupėje ilgainiui buvo tapęs įprastas. Moteris nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai vienai mergaitei ausis buvo patempta ar pasukta iki kraujo, o vėliau paaiškėjo ir daugiau galimų smurto atvejų.

I. Malakauskaitė-Juodeikienė pasakojo, kad jos sūnus apklaustas rugpjūtį – praėjus beveik pusei metų nuo įvykio. Apklausos metu vaikas nekalbėjo. Moteris teigė, kad dėl to jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes nepasakė, jog jam buvo sukelta skausmo.

Ji kėlė klausimą, ką ketverių metų vaikas gali prisiminti po šešių mėnesių ir ar įmanoma tiksliai nurodyti, kiek tuo metu skaudėjo. Moteris taip pat teigė, kad filmuotų įrodymų nepakanka, o reikšmingiausiais laikomi vaiko parodymai.

Primename, kad moteris savo pasakojimą paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ ir leido juo pasidalyti tv3.lt skaitytojams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *