Storosios žarnos vėžys yra vienas dažniausių onkologinių susirgimų pasaulyje. Kadangi jis dažniau diagnozuojamas ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse, liga kartais vadinama „turtingųjų vėžiu“. Tarp svarbių rizikos veiksnių minimi nesubalansuota mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas.
Šis vėžys ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl reikšmingą vaidmenį turi profilaktiniai tyrimai ir žinojimas, kas didina riziką. Liga apima navikus, susiformuojančius gaubtinėje arba tiesiojoje žarnoje. Dažnai jos pradžia būna gerybiniai polipai žarnos vidinėje sienelėje, tačiau dalis jų ilgainiui gali supiktybėti.
Mityba yra vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos sveikatai. Kaip rašo medonet.pl, tam tikri produktai gali būti siejami su didesne storosios žarnos vėžio rizika, todėl juos rekomenduojama rinktis rečiau arba vartoti saikingai.
Penki produktai, kuriuos verta riboti
1. Raudona mėsa
Galimą ryšį su storosios žarnos vėžio vystymusi mokslininkai sieja su raudona mėsa, įskaitant jautieną, kiaulieną, avieną ir žvėrieną.
Šiuose produktuose esanti heminė geležis gali dalyvauti virškinamajame trakte susidarant kancerogeniniams junginiams. Rizika gali būti didesnė, kai raudona mėsa dažnai kepama ar kitaip ruošiama aukštoje temperatūroje.
2. Perdirbta mėsa
Į šią grupę patenka šoninė, dešrelės, dešros, saliamis ir kumpis. Rūkant, sūdant ar vytinant tokią mėsą, joje gali susidaryti arba būti naudojamos kancerogeninėmis laikomos medžiagos, tarp jų nitratai ir nitritai. Jos siejamos su virškinamojo trakto vėžiniais susirgimais.
Riziką gali didinti ir reguliarus arba per didelis alkoholio vartojimas. Organizme alkoholis suskaidomas į acetaldehidą, kuris gali pažeisti ląstelių DNR ir skatinti vėžio vystymąsi.
3. Itin perdirbti produktai
Nepalankiai vertinami ir įvairūs itin perdirbti gaminiai: užkandžiai, saldinti pusryčių dribsniai, pusfabrikačiai bei gazuoti gėrimai. Juose neretai būna konservantų, emulsiklių, daug nesveikų riebalų ir cukraus.
4. Pridėtinio cukraus perteklius
Didelis pridėtinio cukraus kiekis, ypač gaunamas iš gazuotų gėrimų ir desertų, siejamas su nutukimu bei lėtiniu uždegimu. Abu šie veiksniai laikomi galinčiais didinti storosios žarnos vėžio riziką.
Be to, saldumynai ir saldinti gėrimai gali išstumti iš raciono skaidulų gausius produktus.
Kam gresia didesnė rizika?
Storosios žarnos vėžio tikimybė didėja su amžiumi, ypač sulaukus 50 metų. Vis dėlto pastaraisiais metais daugėja ir ankstyvojo storosios žarnos vėžio atvejų, kai liga nustatoma jaunesniems nei 50 metų žmonėms.
Svarbi ir šeimos sveikatos istorija. Jei storosios žarnos vėžys diagnozuotas pirmos eilės giminaičiui – vienam iš tėvų, broliui, sesei ar vaikui – susirgimo rizika reikšmingai padidėja. Kai liga nustatyta keliems šeimos nariams, tikimybė dar labiau išauga.
Didesnei rizikai priskiriami ir žmonės, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip opinis kolitas ar Krono liga. Kuo ilgiau trunka lėtinis uždegimas, tuo didesnė storosios žarnos vėžio tikimybė.
Įtakos turi genetiniai veiksniai, įskaitant Linčo sindromą ir šeiminę adenomatozinę polipozę (FAP). Rizika didesnė ir tiems, kurie anksčiau sirgo storosios žarnos vėžiu arba turėjo adenomatozinių polipų.
Su gyvenimo būdu susiję rizikos veiksniai yra daug riebalų ir mažai skaidulų turinti mityba, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ir nutukimas.
Kaip riziką galima sumažinti?
Storosios žarnos vėžio prevencija siejama su sveikesne gyvensena ir reguliariais tyrimais. Mityboje rekomenduojama dažniau rinktis vaisius, daržoves ir viso grūdo produktus, kuriuose yra skaidulų, antioksidantų ir virškinimo sistemai naudingų maistinių medžiagų.
Raudoną mėsą verta riboti, o perdirbtą rinktis kuo rečiau. Baltymų šaltiniais gali būti liesa žuvis, ankštiniai augalai ir paukštiena.
Taip pat patariama saikingai vartoti alkoholį ir nerūkyti. Tabako vartojimas laikomas vienu pagrindinių įvairių vėžio formų, įskaitant storosios žarnos vėžį, rizikos veiksnių.
Kai kurie tyrimai rodo, kad kava gali būti siejama su mažesne storosios žarnos vėžio rizika, nes padeda palaikyti žarnyno sveikatą ir mažinti uždegiminius procesus.
Naudingas ir reguliarus fizinis aktyvumas. Vidutinio intensyvumo mankšta bent penkis kartus per savaitę gali gerinti žarnyno veiklą ir padėti kontroliuoti kūno svorį. Normalios kūno masės palaikymas svarbus todėl, kad nutukimas didina susirgimo riziką.
