Grupei parlamentarų pasiūlius sudaryti teisines sąlygas Lietuvoje įgyvendinti metro projektą kaip kitų ypatingos valstybinės svarbos projektų dalį, dalis politikų šią iniciatyvą vertina skeptiškai. Jų teigimu, dėl įtemptos geopolitinės padėties tokios statybos šiuo metu būtų nerealios.
Seime įregistruotos Kelių transporto kodekso, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir Metropoliteno įgyvendinimo įstatymų pataisos. Jomis siūloma metro įtraukti į viešojo transporto sistemą ir numatyti infrastruktūrą, pritaikytą ne vienai transporto rūšiai.
Vienas pasiūlymų rengėjų, demokratas Tomas Tomilinas, mano, kad Vilniaus metro galėtų būti susietas su „Rail Baltica“ geležinkeliu ar kitu transporto mazgu.
Parlamentaras BNS teigė, kad pažangūs Vakarų miestai jungia geležinkelių sistemas su miesto transporto poreikiais. Jo manymu, Vilniuje nebūtina visos metro linijos tiesti po žeme – tankiai apgyvendintose teritorijose, senamiestyje ir centre ji galėtų būti požeminė, o toliau tęstis ant žemės, kaip Paryžiuje. Toks sprendimas esą kainuotų mažiau.
T. Tomilino teigimu, į projektą turėtų įsitraukti valstybė, nes metro galėtų būti svarbus ne tik susisiekimui, bet ir kariniam mobilumui, evakuacijai bei slėptuvių įrengimui. Politikas pabrėžė, kad toks strateginis projektas padėtų spręsti greito susisiekimo Vilniuje, evakuacijos ir priedangų klausimus.
Jis taip pat tvirtino, kad vienos savivaldybės finansinių ir organizacinių galimybių tokiam projektui nepakaktų. Pasak demokrato, tokios šalys kaip Lietuva negali vieno miesto biudžetu ir pastangomis įgyvendinti tokio masto statybų.
T. Tomilinas siūlo atsižvelgti į Latvijos sostinės pavyzdį ir nekurti naujos transporto rūšies, o išplėtoti jau veikiančią geležinkelių sistemą. Jo siūlymu, iš stoties galėtų būti nutiesta atšaka į miesto centrą. Tokiu atveju esą būtų galima turėti greitesnį ir talpesnį transportą nei tradicinis metro, nestatant visiškai naujos sistemos.
Politikai abejoja, ar dabar tinkamas metas
Iniciatyvą kritikuoja ir valdantieji, ir opozicijos atstovai. Nors jie pripažįsta, kad metro galėtų būti tinkama priedanga, politikai abejoja, ar projektą įmanoma įgyvendinti dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius taip pat abejoja pataisų reikalingumu, tačiau pabrėžia, kad metro būtų svarbus. Jis priminė, jog metro statybą reglamentuojantis įstatymas jau priimtas, todėl norintieji įgyvendinti projektą turėtų jį rengti ir tartis su Vyriausybe bei savivaldybe.
R. Sinkevičius klausia, ar savivaldybė apskritai kreipėsi dėl finansavimo ir ėmėsi konkrečių veiksmų, ar tiesiog siekiama, kad Seimas įpareigotų Vyriausybę projektą finansuoti. Komiteto vadovas taip pat nesupranta, kodėl nepakanka anksčiau priimto įstatymo.
Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė mano, kad tikėtis Europos Sąjungos finansavimo metro projektui būtų naivu. Ji šią iniciatyvą sieja ir su artėjančiais savivaldos rinkimais.
I. Šimonytė teigė, kad dėl ES biudžeto ir įprastų finansavimo sričių – regionų, žemės ūkio bei tranzito – laukia sudėtingos diskusijos. Atsižvelgiant į naujus gynybos poreikius, jos vertinimu, tikėtis papildomų lėšų Vilniaus metro būtų labai sunku, todėl tokioms svajonėms palinkėjo sėkmės.
Parlamentarė sakė nematanti, kaip ES biudžete būtų galima rasti pinigų ir jau įprastoms sritims, ir naujam metro projektui. Jos vertinimu, iniciatyva greičiausiai turi rinkiminį tikslą.
I. Šimonytė taip pat abejoja galimybe metro susieti su „Rail Baltica“. Ji pabrėžė, kad pačiam „Rail Baltica“ projektui trūksta reikalingo finansavimo, be to, geležinkelis per Vilnių neina. Todėl papildomai tektų tiesti jungtį iš Vilniaus į Kauną.
Vis dėlto buvusi premjerė pripažino, kad metro būtų naudingas, nes galėtų tapti gera priedangos vieta.
Pagal dabar galiojantį įstatymą metro statybas galėtų organizuoti savivaldybė arba jos kontroliuojama įmonė. Projektas taip pat galėtų būti įgyvendinamas pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartį arba koncesiją.
BNS skelbė, kad diskusijos dėl metro Vilniuje vyksta daugiau nei dešimtmetį. Projekto šalininkai tvirtino, jog jis pritrauktų milijoninių investicijų ir padėtų miestui atsikratyti kamščių. Kritikai savo ruožtu teigia, kad Vilniuje gyventojų per mažai, jog tokios statybos atsipirktų, o darbai galėtų pakenkti kultūros paveldui.
