Birželio 5-ąją Montanos valstijoje esančioje Three Forks vietovėje pradėta Aurimo Valujavičiaus kelionė pasiekė svarbų etapą. Lapkričio 5 dieną keliautojas pažymėjo, kad vandenyje praleido jau penkis mėnesius ir įveikė įspūdingą atstumą.
Pirmąją ekspedicijos dalį Aurimas per 118 dienų įveikė plaukdamas Misūrio upe – ilgiausia Šiaurės Amerikos upe. Šis etapas baigėsi Sent Luise, iš kur keliautojas toliau leidosi Misisipės upe.
Penkių mėnesių sukaktį Aurimas pavadino šventine diena. Jis priminė, kad birželio 5-ąją pradėjo irkluoti nuo Three Forks Montanoje, o po 118 dienų pasiekė Sent Luisą ir iš ten toliau keliauja Misisipės upe Meksikos įlankos link.
Atskleidė, kada pasirodys filmas
Plaukdamas Misisipės upe netoli Viksburgo, Aurimas trumpam išlipo į krantą ir nuėjo pusryčiauti į restoraną. Šia proga jis pasidalijo naujienomis apie kuriamą dokumentinį filmą.
Keliautojas paaiškino, kad vaizdo įrašų skelbimo laiką kartais apsunkina aštuonių valandų skirtumas tarp Jungtinių Valstijų ir Lietuvos. Tačiau filmo kūrimo darbai juda į priekį: kartu su dizainere baigiama rengti viršelio išvaizda, o montuotojas Lukas kuria pirmąjį anonsą.
Išankstiniai bilietai turėtų pasirodyti gruodžio pradžioje, kartu su anonsu. Pats dokumentinis filmas kino teatruose bus rodomas kitų metų vasarį.
Pasak Aurimo, viršelio dizainas jau beveik parengtas, o gruodžio pradžioje žiūrovai galės įsigyti išankstinius bilietus. Tuo metu taip pat turėtų būti pristatytas pirmasis filmo anonsas.
Ekspedicija artėja prie finišo
Penkių mėnesių ribą įveikęs keliautojas paskelbė pradėjęs paskutinę ekspedicijos dalį. Ši kelionė jau tapo ilgiausiu jo buvimo vandenyje rekordu.
Iš pradžių buvo planuojama upėje išbūti iki gruodžio 5 dienos – lygiai šešis mėnesius. Vis dėlto Aurimas mano, kad Meksikos įlanką gali pasiekti anksčiau, tikėtina, lapkričio 26–29 dienomis. Tiksli finišo data priklausys nuo oro, vėjo ir upės srovės.
Penki mėnesiai vandenyje pranoko ankstesnius jo pasiekimus. Atlanto vandenyne keliautojas buvo praleidęs keturis mėnesius, o Dunojuje – maždaug tris su puse mėnesio.
Aurimas teigė, kad penkių mėnesių kelionės etapą jau galima laikyti įveiktu, o ekspedicija netrukus bus baigta. Jo prognozėmis, finišas turėtų įvykti lapkričio 26–29 dienomis, tačiau tiksliau tai numatyti sudėtinga.
Vakarienę teko ruošti iš to, kas liko
Vakare prie upės įsikūręs keliautojas susidūrė su įprastais ekspedicijos sunkumais. Vandens lygis krito, trūko malkų, o vakarienei reikėjo pasirūpinti pačiam.
Aurimas mėgino sugauti šamą, kaip masalą naudodamas daugiau nei prieš dešimt dienų Memfyje įsigytą vištieną, kuri jau buvo įgavusi itin stiprų kvapą. Nors išvakarėse jis buvo nusipirkęs folijos žuviai kepti, smėlynuose nepavyko rasti malkų laužui. Žuvies taip pat sugauti nepavyko.
Todėl vakarienei teko rinktis konservus ir makaronus. Aurimas taip pat papasakojo, kad nei kelionėse, nei namuose Lietuvoje maistui nenaudoja nei druskos, nei prieskonių.
Jis sakė esąs įpratęs viską gaminti be priedų, todėl jam toks būdas tinka ir maistas išlieka skanus. Tačiau šįkart planas išsikepti šamą folijoje neįgyvendintas – teko grįžti prie konservų ir makaronų.
