Lapkričio 7-ąją, eidamas 42-uosius metus, mirė Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojas, menininkas ir tyrėjas dr. Janas Glöckneris. Jo mirties priežastimi tapo reta ir sunki nervų sistemos liga – šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS). Ji palaipsniui pažeidžia už raumenų veiklą atsakingus nervus ir ilgainiui gali atimti galimybę judėti.
Ši istorija paskatino daugiau kalbėti apie ŠAS – jos priežastis, pirmuosius požymius ir gydymo galimybes. Apie ligos eigą bei signalus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas neurologas Domantas Valančius.
Raumenys silpsta palaipsniui
Šoninė amiotrofinė sklerozė yra progresuojanti neurodegeneracinė liga, pažeidžianti motorinius neuronus – nervines ląsteles, perduodančias signalus iš smegenų į raumenis. Joms nykstant, raumenys silpnėja ir mažėja, o žmogui darosi vis sunkiau valdyti judesius. Šis procesas paprastai nesukelia skausmo.
Pasak neurologo D. Valančiaus, skiriamos dvi pagrindinės ligos formos. Sporadinės ŠAS atveju tiksli priežastis dažniausiai lieka nežinoma, o paveldima forma siejama su genetinėmis mutacijomis.
Pirmieji požymiai gali būti palaikyti visai kitu sutrikimu
ŠAS ne visada nustatoma iš karto, nes pradžioje jos simptomai būna neryškūs ir gali priminti ortopedines ar kitas neurologines ligas.
Dažniausiai liga prasideda nuo vienos kūno dalies silpnumo. Žmogus gali pastebėti, kad sumažėjo rankos ar kojos raumenys, o anksčiau lengvai atlikti kasdieniai veiksmai tapo sudėtingesni.
D. Valančius teigė, kad vienas patikimiausių ankstyvųjų požymių yra neskausmingas raumenų silpnėjimas, pavyzdžiui, palaipsniui silpstanti kairė ranka ir nykstantys jos raumenys.
Kadangi skausmo dažniausiai nebūna, žmonės gali ilgiau nekreipti dėmesio į pokyčius arba juos sieti su kita problema. Pradiniai simptomai neretai supainiojami su riešo kanalo sindromu, užspaustu nervu ar ortopediniais sutrikimais.
Kai kuriais atvejais nukenčia ir kalba bei elgesys
Nors ŠAS pirmiausia siejama su judėjimo sutrikimais, daliai pacientų gali atsirasti kalbos, elgesio ar pažintinių funkcijų pokyčių. Jie gali būti susiję su frontotemporaline smegenų degeneracija, kai palaipsniui nyksta kaktinės ir smilkininės smegenų sričių ląstelės.
Gydytojas pabrėžė, kad ne visiems pacientams pasireiškia atminties ar elgesio pokyčiai. Vis dėlto kai kuriems žmonėms gali sutrikti kalba ir pasikeisti elgesys, pavyzdžiui, sumažėti empatija ar jautrumas. Vien šie požymiai ligai nustatyti nėra pakankami.
Šia liga gali susirgti ir jauni žmonės
ŠAS dažniausiai diagnozuojama 60–70 metų žmonėms, tačiau jaunesnis amžius nuo jos neapsaugo. Neurologas kaip vieną žinomų pavyzdžių paminėjo JAV beisbolo žvaigždę Lou Gehrigą, kuris susirgo būdamas 36 metų, karjeros viršūnėje. Dėl jo pavardės liga dažnai taip pat vadinama.
Vyrai ŠAS serga šiek tiek dažniau nei moterys – statistinis skirtumas siekia maždaug 1,2–1,25 karto.
Mokslininkai taip pat tiria galimus rizikos veiksnius, įskaitant kontaktinį sportą, pasikartojančias galvos traumas ir kitus aplinkos poveikius. Tačiau jų ryšys su ligos išsivystymu kol kas nėra galutinai įrodytas.
Diagnozei nustatyti prireikia kelių tyrimų
Įtarus ŠAS, svarbiausia tampa patyrusio neurologo konsultacija. Diagnozė grindžiama simptomų įvertinimu, neurologine apžiūra ir specialiais tyrimais. Dalis jų atliekama siekiant atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašų raumenų silpnumą.
Atliekamas kaklo ir stuburo magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas, kuriuo ieškoma galimų pakitimų. Taip pat naudojama elektroneurografija (ENG) ir elektromiografija (EMG), leidžiančios įvertinti nervų veiklą, elektros impulsų perdavimą ir raumenų būklę.
ENG metu matuojamas nervais sklindančio elektros impulso greitis ir amplitudė, o adatinė EMG padeda nustatyti išplitusį denervacijos procesą įvairiuose kūno raumenyse.
Gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą
Šiuo metu ŠAS visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau gydymas gali sulėtinti ligos eigą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kai kuriems pacientams taikomas bendrasis gydymas, galintis šiek tiek pailginti gyvenimo trukmę.
Daugiau specifinio gydymo galimybių atsiranda tada, kai nustatoma konkreti genetinė mutacija. Pacientams, kuriems nustatyta SOD1 geno mutacija, gydymas skiriamas per juosmeninę punkciją į stuburo kanalą.
D. Valančius nurodė, kad Lietuvoje šis gydymas kompensuojamas nuo lapkričio mėnesio. Santaros klinikose šiuo metu jį gauna trys pacientai.
Ligos eiga kiekvienam žmogui skiriasi
ŠAS progresavimo tempas nėra vienodas: vieniems pacientams liga vystosi greičiau, kitiems – lėčiau, todėl tikslią individualią eigą numatyti sunku.
Neurologo teigimu, apie 80 proc. klasikine ligos forma sergančių pacientų išgyvena nuo 2 iki 5 metų. Vis dėlto tai nėra konkrečiam žmogui taikoma prognozė – gyvenimo trukmę lemia ligos progresavimo greitis ir bendra paciento būklė.
Dažniausia mirties priežastis yra kvėpavimo nepakankamumas. Jis išsivysto pažeidus diafragmą ir bulbarinius raumenis, dalyvaujančius rijimo bei kvėpavimo procesuose.
Gydytojas taip pat atkreipė dėmesį, kad registruojama vis daugiau ŠAS atvejų. Tam įtakos turi visuomenės senėjimas, geresnės diagnostikos galimybės ir didesnis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

