Finansų ministerijai pasiūlius įpareigoti ministerijas rengti išlaidų mažinimo planus, Vyriausybė šio klausimo trečiadienį nesvarstė ir jo nagrinėjimą perkėlė į kitą savaitę. Daugiausia klausimų kilo dėl siūlymo peržiūrėti ateityje numatytą pensijų indeksavimo tempą.
Atidėti klausimą per Vyriausybės posėdį pasiūlė premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jis teigė, kad dėl valdžios sektoriaus išlaidų augimo valdymo reikia papildomų patikslinimų, todėl šis klausimas iš darbotvarkės išbrauktas ir prie jo bus grįžta kitą savaitę.
Finansų ministerija siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) iki kitų metų kovo parengti planą dėl įstatymuose jau numatyto pensijų indeksavimo dydžio ateityje, kartu užtikrinant fiskalinės drausmės laikymąsi.
SADM šiam siūlymui nepritaria. Trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime ir posėdyje ministerijos atstovai, turėję pavaduoti sergančią ministrę Ingą Ruginienę, nedalyvavo.
Ministerijos pateikiamais duomenimis, pernai skurdo riziką Lietuvoje patyrė 22,6 proc. gyventojų. Tai buvo didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje, kur vidurkis siekė 16,3 proc.
65 metų ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis Lietuvoje sudarė 39,2 proc., o senatvės pensininkų – 43,3 proc. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekė 85,4 proc. skurdo rizikos ribos.
I. Dobrovolskas pabrėžė, kad tokiomis sąlygomis pensijų indeksavimo ribojimas būtų neatsakingas. Jo teigimu, indeksavimas nėra nepagrįstas išlaidų didinimas – tai priemonė, padedanti išlaikyti gyventojų perkamąją galią ir palaikanti vidaus vartojimą.
Pagal skurdo rizikos rodiklį pernai antra Europos Sąjungoje buvo Latvija – 22 proc. Toliau rikiavosi Bulgarija (21,2 proc.), Graikija (19,6 proc.), Estija, Ispanija ir Kroatija (po 19,5 proc.), Italija (18,6 proc.) bei Rumunija (18,4 proc.).
R. Popovienė siūlymus vertina ramiau
Finansų ministerijos parengtame plane numatytos užduotys ne tik SADM, bet ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
ŠMSM siūloma nuo 2029 metų mokslo ir švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimus diferencijuoti pagal darbuotojų trūkstamas sritis ir valstybės finansines galimybes, o ne didinti juos automatiškai. Taip pat siūloma kolektyvinėje sutartyje atsisakyti nuostatos, siejančios atlyginimų augimą su vidutinio darbo užmokesčio didėjimu, papildytu 5 proc.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė Eltai sakė, kad apie šias iniciatyvas ministerija žino ir jas aptaria. Pasak jos, išlaidų mažinimo galimybių ministerija ieško nuolat.
Ministrė aiškino, kad tai būtų protokoliniai sprendimai ir ateities pasiūlymai, kurie kitų metų biudžeto nepaveiktų. Ji taip pat nurodė, kad ministerijai ne kartą buvo siūlyta peržiūrėti finansus, todėl šiuos sprendimus dar reikės apsvarstyti.
SAM siūloma pavesti parengti pasiūlymus, kad nuo 2028 metų sausio lėčiau augtų valstybės draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Ministerijoms taip pat ketinama nurodyti peržiūrėti pavaldžių įstaigų veiklą ir funkcijas. Įgyvendinus šiuos sprendimus nuo 2028 metų būtų siekiama sutaupyti ne mažiau kaip 10 proc. valstybės biudžeto lėšų.
2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP siekianti valstybės skola. Vis dėlto Valstybės kontrolė prognozuoja, kad kitąmet deficitas bus didesnis, ir įspėja apie su skolos augimu susijusias rizikas.
Pagal Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Vyriausybei ieškant galimybių padidinti biudžeto pajamas, taip pat svarstomi mokesčių pakeitimai. Koalicijos taryba dėl jų tartis ketina trečiadienį.
