Apie tai, ar Lietuva gali pasimokyti iš Prancūzijos patirties, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir Kauno technologijos universiteto politologas dr. Ainius Lašas.
Prancūzijos patirtis Lietuvai – perspėjimas ar netinkamas palyginimas?
V. Sinica teigė nemanantis, kad po dešimtmečio Lietuvoje galėtų susiklostyti tokia pati situacija kaip Vakarų Europoje. Pasak jo, Lietuvoje ir Vakarų Europoje migracijos mastai bei aplinkybės skiriasi. Vakarų Europos šalyse yra daug nelegaliai gyvenančių žmonių, kurie nedirba, gauna pašalpas, o vėliau prisideda prie neramumų ar nusikaltimų.
A. Lašas pabrėžė, kad iš įvykių Prancūzijoje ir Italijoje visada galima pasimokyti, tačiau, jo nuomone, Lietuvoje kartais imama perkelti kitų šalių problemas į savo situaciją. Jis kritikavo teiginius, esą jau griūva europinės civilizacijos likučiai, ir sakė, kad tokie vertinimai nėra adekvatūs.
Politologas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje musulmonai sudaro mažiau nei 1 proc. visų gyventojų. Tuo metu Vokietijoje jų dalis siekia apie 7 proc., o Prancūzijoje, priklausomai nuo skaičiavimų, – 7–10 proc. A. Lašo teigimu, tai iš esmės kitokia demografinė situacija.
Vis dėlto, jo manymu, migracija turi būti kontroliuojama. Reikia suprasti, dėl kokių priežasčių žmonės atvyksta į Lietuvą, kokias sąlygas jie čia gauna ir kaip užtikrinti jų bei ateities kartų integraciją.
A. Lašas taip pat sakė, kad nemaža dalis migrantų atvyksta iš Lietuvai kultūriškai ir religiškai artimesnių šalių, tokių kaip Ukraina ir Baltarusija. Apie kitus atvykėlius, kurie į Lietuvą atvyksta dirbti, esą būtina kalbėti integracijos, lietuvių kalbos mokymosi ir kitų praktinių klausimų kontekste.
Ar Lietuva jau praleido progą pasiruošti?
Paklaustas, ar Lietuva nevėluoja geriau pažinti į šalį atvykstančias kultūrines bendruomenes, A. Lašas sakė nematantis aiškios ribos, kurią Lietuva būtų praleidusi. Pirmiausia, jo teigimu, būtina tiksliai atskirti, apie kokius migrantus kalbama.
Jis priminė, kad Lietuva nėra priėmusi daug pabėgėlių. Oficialiais duomenimis, per maždaug 10 metų šalyje buvo priimta 780 pabėgėlių. Tuo metu dauguma gatvėse matomų užsieniečių yra darbo migrantai arba studentai.
Pasak politologo, šių grupių negalima vertinti vienodai. Studentai dalį laiko praleidžia Lietuvoje, tačiau vėliau išvyksta, todėl kiekvieną situaciją reikia nagrinėti atskirai.
A. Lašas nurodė, kad iš maždaug 200 tūkst. migrantų didžiausią dalį sudaro ukrainiečiai, po jų – baltarusiai. Toliau rikiuojasi kitos grupės, tarp jų – keli tūkstančiai indų ir žmonės iš kitų tolimesnių šalių, taip pat Uzbekistano.
Jis pridūrė, kad dalis šių žmonių dirba vairuotojais ir net negyvena Lietuvoje – jų darbas susijęs su kitomis Europos valstybėmis. Todėl, jo nuomone, visus šiuos niuansus būtina aiškiai įvertinti ir apie juos kalbėti viešai. Priešingu atveju informacijos trūkumas sudaro sąlygas augti baimėms.
V. Sinica: Lietuva dar neprarado galimybės kontroliuoti migracijos
V. Sinica sutiko, kad Lietuva migracijos klausimu nėra pavėlavusi. Jo teigimu, šalis dar gali pasirinkti, kaip šį procesą valdyti, kitaip nei kai kurios Vakarų Europos valstybės, kur dalis migrantų jau tapo piliečiais. Tokiu atveju raginimai visus išsiųsti neatsako į klausimą, kaip tai būtų įgyvendinta.
Politikas sakė, kad migrantų skaičiai yra stebimi, o informacija apie juos išsamiai dokumentuojama. Tačiau, jo teigimu, daug neaiškumo kyla kalbant apie mokesčius, ypač „Bolt“, „Wolt“ ir kitose platformose dirbančius žmones, nes deklaracijos neretai pateikiamos vėliau.
V. Sinica, remdamasis pavežėjų profsąjungų pasakojimais, teigė, kad dalis užsieniečių deklaracijų nepildo. Jiems esą priimtina rizika, kad sankcijos ar mokesčių išieškojimas gali būti pritaikyti vėliau, kai jie jau bus išvykę iš Lietuvos. Todėl šioje srityje, jo vertinimu, yra daug šešėlio.
Dirbantieji pagal darbo sutartis, politiko teigimu, į šešėlį patenka rečiau, tačiau juos gali labiau išnaudoti darbdaviai. V. Sinica pabrėžė, kad migracija pirmiausia nėra vien ekonominis klausimas – tai ir saugumo bei demografijos tema. Svarbu, kaip Lietuva pasikeistų, jei dabartinės tendencijos išliktų.
Jo vertinimu, šiandien situaciją dar galima suvaldyti ir Lietuva nėra pavėlavusi imtis sprendimų.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
