Žarnyno polipai neretai formuojasi be jokių pastebimų požymių, todėl žmogus ilgą laiką gali nežinoti, kad jų turi. 2020 metais per planinį sveikatos patikrinimą toks darinys buvo aptiktas prezidentui Gitanui Nausėdai. Gastroenterologė Inga Kildušienė paaiškina, kas lemia polipų atsiradimą, kada jie gali kelti grėsmę ir kodėl kolonoskopijos nereikėtų atidėlioti.
2020 metų spalį Santaros klinikose prezidentui G. Nausėdai atlikta procedūra, per kurią pašalintas žarnyno polipas. Tuo metu prezidento atstovas spaudai nurodė, kad darinys pašalintas laiku, todėl papildomo gydymo neprireiks.
Ši istorija rodo, kad sveikatos problemos ne visuomet pasireiškia aiškiais simptomais. Žmogus gali jaustis gerai, tačiau tyrimas gali atskleisti pakitimų, kuriuos būtina įvertinti ir, jei reikia, pašalinti.
Anot gastroenterologės I. Kildušienės, būtent simptomų nebuvimas dažnai lemia, kad polipai ilgai lieka nepastebėti.
Kas skatina polipų susidarymą?
Žarnyno polipai išauga iš žarnyno gleivinės. Jie gali būti įvairūs: vieni nepiktybėja, o kiti laikui bėgant gali virsti vėžiniais dariniais. Jų susidarymui įtakos gali turėti genetiniai pokyčiai ir gyvenimo būdas.
I. Kildušienė aiškina, kad dauguma polipų atsiranda dėl ląstelėse įvykstančių genų mutacijų. Tuomet ląstelės, kurios įprastai turėtų žūti, toliau dauginasi. Riziką gali didinti rūkymas, per didelis raudonos mėsos vartojimas, sėslumas, metabolinis sindromas ir fizinio aktyvumo stoka.
Didesnė tikimybė susidurti su šiais dariniais yra žmonėms, turintiems paveldimų genetinių sindromų arba sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis. Ilgai trunkantis ir nekontroliuojamas uždegimas gali padidinti pakitimų atsiradimo riziką.
Vis dėlto polipai gali susiformuoti ir tada, kai žmogus neturi jokių žinomų rizikos veiksnių. Todėl nei gera savijauta, nei sveikesni įpročiai neleidžia visiškai atmesti jų atsiradimo galimybės.
Pavojingiausia tai, kad simptomų gali nebūti
Polipai ne visuomet sukelia skausmą ar kitus aiškius negalavimus. Žmogus gali gyventi įprastai ir apie darinį sužinoti tik atlikęs tyrimą.
Jeigu polipas yra tiesiojoje žarnoje, kartais gali pasirodyti kraujo išmatose. Tačiau specifinių, tik polipams būdingų simptomų nėra. Dėl to žmogus gali turėti darinį ir vis tiek jaustis visiškai sveikas.
Kraujavimą išmatose gali lemti ne viena priežastis, todėl vien šis požymis nepatvirtina, kad yra polipų. Tačiau pastebėjus kraują, pasikeitus tuštinimuisi ar atsiradus kitų neįprastų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ne kiekvienas polipas tampa vėžiu
Polipo pavojingumas priklauso nuo jo rūšies, dydžio, skaičiaus ir kitų tyrimo metu nustatomų savybių. Kai kurie dariniai gali supiktybėti, todėl jų aptikimas ir pašalinimas laikomas svarbia storosios žarnos vėžio prevencijos dalimi.
Pasak I. Kildušienės, nedideli polipai dažniausiai pašalinami jau per pirmąją diagnostinę kolonoskopiją. Vėliau jie siunčiami patologams, kad būtų nustatyta jų prigimtis.
Patologinis tyrimas padeda įvertinti, ar reikalingas tolesnis paciento stebėjimas. Nustačius didesnę riziką, gali būti rekomenduojama pakartotinė kolonoskopija.
Pakartotinio tyrimo laikas priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl svarbu laikytis gydytojo nurodymų net ir tada, kai po polipo pašalinimo žmogus jaučiasi gerai.
Šeimos ligų istorija gali pakeisti tikrinimosi planą
Jei artimas giminaitis sirgo storosios žarnos vėžiu, apie tai būtina pasakyti gydytojui. Ši informacija gali turėti įtakos tam, kada reikėtų pradėti tikrintis ir kokie tyrimai būtų tinkamiausi.
Jeigu pirmos eilės giminaitis – mama arba tėtis – sirgo žarnyno vėžiu, vaikams kolonoskopija rekomenduojama maždaug 10 metų anksčiau, nei liga buvo diagnozuota jų tėvams. Paveldimas ne pats vėžys, o polinkis juo susirgti.
Nustačius paveldimą genetinį sindromą, pavyzdžiui, šeiminę polipozę, tyrimus gali tekti reguliariai kartoti pagal specialistų sudarytą planą. Tačiau profilaktiniai patikrinimai svarbūs ir tiems, kurių šeimoje tokių ligos atvejų nebuvo.
Baimė dėl kolonoskopijos gali kainuoti brangiai
Kolonoskopija leidžia apžiūrėti storosios žarnos gleivinę ir, aptikus polipų, juos pašalinti. Nepaisant to, žmonės neretai tyrimą atidėlioja dėl nerimo dėl pačios procedūros, pasiruošimo, galimo diskomforto ar nežinomybės.
Prieš tyrimą reikia laikytis specialios mitybos rekomendacijų ir vartoti žarnyną išvalančius preparatus. Tačiau kolonoskopijos pranašumas tas, kad ji gali būti ne tik diagnostinė: nedideli dariniai dažnai pašalinami tos pačios procedūros metu.
I. Kildušienė pripažįsta, kad pasiruošimas nėra malonus, tačiau pabrėžia didelę tyrimo naudą. Vienos procedūros metu galima ne tik nustatyti pakitimus, bet ir juos pašalinti, todėl pacientas iš kabineto gali išeiti jau be darinio.
Gydytoja pataria iš anksto išsiaiškinti, kaip vyksta tyrimas, ir su medikais aptarti nerimą keliančius klausimus. Šiuolaikinėse gydymo įstaigose kolonoskopija, atsižvelgiant į paciento būklę ir medicinines galimybes, gali būti atliekama taikant sedaciją arba nejautrą.
Anot specialistės, įsivaizdavimas apie procedūrą ne visuomet sutampa su tuo, kas vyksta iš tikrųjų, todėl neaiškumus verta išsiaiškinti klausiant ir domintis.
I. Kildušienė taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurie žmonės ilgai nekreipia dėmesio į nerimą keliančius simptomus ir į gydytojus kreipiasi tik ligai pažengus. Tyrimo vengimas polipų nepanaikina, todėl baimė neturėtų nusverti racionalaus sprendimo. Gydytojos teigimu, kovai su žarnyno vėžiu priemonių yra, tačiau jomis ne visada pasinaudojama.
Kam taikoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa?
Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta 50–74 metų žmonėms. Pagal ją kas dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas. Jei rezultatas būna teigiamas, pacientas siunčiamas atlikti papildomų tyrimų, o prireikus – kolonoskopijos.
Vis dėlto atsiradus kraujavimui iš žarnyno ar kitiems įtartiniems simptomams nereikėtų laukti, kol ateis laikas dalyvauti programoje. Tokiu atveju, taip pat esant šeimoje buvusių ligos atvejų, būtina pasitarti su gydytoju.
Žarnyno polipai gali nesukelti jokių negalavimų, tačiau laiku atliktas tyrimas leidžia juos aptikti ir pašalinti dar prieš galimą vėžio išsivystymą. Todėl svarbu rūpintis ne tik savijauta, bet ir reguliariai atlikti rekomenduojamus profilaktinius tyrimus.
