Dovanos vestuvėms, gimtadieniams ir krikštynoms, šventinis stalas, vaikų renginiai bei kolegų kvietimai – visos šios išlaidos per šventinį laikotarpį gali greitai susidėti į įspūdingą sumą. Finansų ekspertė pataria planuoti ne tai, kiek „reikėtų“ išleisti, o kiek leidžia realios šių metų galimybės.
Apie dovanoms skiriamas sumas ir šventinio biudžeto planavimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Kalėdinės dovanos ir vaišės kainuoja panašiai
Pasak J. Cvilikienės, Kalėdų laikotarpiu lietuviai dovanoms paprastai išleidžia apie 150–200 eurų. Maždaug tiek pat pinigų skiriama ir šventiniam stalui. Pusė gyventojų pasiruošimą pradeda iš anksto, dažniausiai likus mėnesiui ar pusantro, o kita dalis viską atideda iki paskutinių dienų.
Ekspertė rekomenduoja dovanas pradėti planuoti jau lapkritį ir pirkinius paskirstyti per kelis mėnesius. Vis dėlto toks būdas tinka ne visiems: kai kuriems žmonėms ilgesnis apsipirkimo laikotarpis gali paskatinti nupirkti daugiau, nei buvo numatyta.
Planuojant padeda iš anksto sudarytas sąrašas, kuriame galima pažymėti, ką norima pasveikinti ir kokią sumą tam galima skirti. Įprastai dovanų gavėjų ratas būna platesnis nei vien artimieji – jame atsiranda kolegos, vaikų darželio auklėtojai ir klasės draugai.
Jeigu sąrašas tampa pernelyg ilgas, J. Cvilikienė siūlo šeimoje susitarti dovanoti ne visiems, o išsirinkti vieną giminaitį. Kitose bendruomenėse galima apsiriboti simbolinėmis dovanomis arba vietoje jų surengti bendrą vaišių, pyrago valgymo ar pasivaikščiojimo susitikimą.
Skaičiuoti reikėtų pagal dabartines pajamas
Šventinio biudžeto pradžia, anot J. Cvilikienės, turėtų būti ne praėjusių metų išlaidos ar įsivaizduojama privaloma suma, o tai, kiek žmogus gali sau leisti šiemet.
Finansų planavimo orientyras – 40–50 proc. pajamų skirti būtinosioms išlaidoms ir įsipareigojimams, apie 20 proc. atsidėti santaupoms bei ateičiai, o likusią dalį naudoti pramogoms, šventėms ir kitiems poreikiams. Jei gruodį išlaidos išauga, verta iš anksto įvertinti ir sausio bei vasario biudžetą, kai tenka apmokėti didesnes sąskaitas.
Šventinio stalo išlaidas galima mažinti pasidalijant darbus – kiekvienam atsinešus po vieną ar kelis patiekalus, ne tik sutaupoma, bet ir sumažėja tikimybė likti su dideliu maisto pertekliumi.
Gimtadienių ir vestuvių dovanų sumos
Šeimos nario gimtadienio dovanai dažniausiai skiriama 20–50 eurų. Kolegai ar tolimesniam draugui įprastai dovanojama 10–15 eurų. Suaugęs žmogus vestuvių proga dažniausiai skiria apie 150–200 eurų, o šeima – maždaug dvigubai tiek.
Vestuvių atveju neapibrėžtumo daugiausia kyla dovanojant pinigus vokelyje. Kadangi svečiai nemato, kiek įteikia kiti, jie ima spėlioti ir neretai padidina savo numatytą sumą, nes nenori pasirodyti dovanojantys per mažai.
Papildoma finansinė našta susidaro ir tada, kai vaikai kviečiami į klasiokų gimtadienius. Jeigu klasėje yra 20 vaikų, o kiekvienam gimtadienio proga skiriama po 10 ar 20 eurų, per metus susidaro suma, kurią gali būti sunku pakelti ne vienam namų ūkiui.
Ekspertė taip pat pabrėžė, kad vestuvių dovanos dydis neturėtų būti nustatomas pagal kitų lūkesčius. Svečiams nepriklauso padengti jaunųjų pasirinktos šventės išlaidų – nesvarbu, ar tai simbolinė ceremonija, ar tris dienas trunkanti šventė.
Be dovanos, dalyvavimas vestuvėse gali kainuoti dėl mergvakario ar bernvakario, aprangos, kelionės, gėlių ir kitų išlaidų. J. Cvilikienė prisiminė atvejį, kai viena mergina buvo pakviesta į trejas vestuves ir dėl to atsisakė atostogų, nes visus turimus pinigus teko skirti šioms šventėms.
Norint dalyvauti, bet sumažinti išlaidas, galima suknelę pasiskolinti, išsinuomoti ar įsigyti dėvėtų drabužių platformoje. Mergvakario ar bernvakario veiklas taip pat galima susiorganizuoti savarankiškai. Jei šventė finansiškai per sunki arba kviečia ne itin artimas žmogus, galima apsiriboti simboliniu pasveikinimu arba renginyje nedalyvauti.
Kada pinigai praktiškesni už kuponą?
Dažniausiai pageidaujamų dovanų sąraše, pasak J. Cvilikienės, atsiduria pinigai, kuponai ir prekybos centrų čekiai. Kupono trūkumas tas, kad jis gali likti nepanaudotas, jei žmogus nesuspėja juo pasinaudoti iki galiojimo pabaigos. Grynuosius galima išleisti pagal konkrečius poreikius.
Tarp kitų norimų dovanų ekspertė minėjo masažų ir SPA kuponus, pramogų bei koncertų bilietus, keliones, kosmetiką, grožio prekes ir kvepalus.
Pinigai, padovanoti vaikui, gali tapti proga ugdyti jo finansinį raštingumą. Tėvai su vaiku gali aptarti, kokiam tikslui taupyti, ką pirkti ar ar dalį lėšų investuoti. Taip pat galima pinigus įdėti į šeimos fondą, kad vaikas matytų, kaip veikia palūkanos.
Krikštynų proga J. Cvilikienė siūlo apsvarstyti atskirą sąskaitą, prie kurios galėtų prisidėti tėvai, seneliai ir krikštatėviai. Sukauptos lėšos vėliau galėtų būti panaudotos vaikui studijuojant ar pradedant savarankišką gyvenimą.
Šventėms gyventojai gali išleisti ne mažiau nei pernai
J. Cvilikienė mano, kad šiemet išlaidos šventėms neturėtų būti mažesnės nei praėjusiais metais. 40 proc. gyventojų pernai nurodė išleidę daugiau nei ankstesniais metais, daugiausia dėl kylančių kainų. Dar 30 proc. teigė nenorintys savęs varžyti, nes jų pajamos ir ekonominė padėtis leidžia šventėms skirti daugiau.
Prie išlaidų augimo prisideda brangesnis maistas, dovanos ir paslaugos. Be to, ekonominis neapibrėžtumas bei infliacijos lūkesčiai dalį žmonių skatina pinigus išleisti dabar, baiminantis, kad ateityje jie nuvertės. Vartojimą gali padidinti ir dalis atsiimtų antrosios pensijų pakopos lėšų.
Vis dėlto, ekspertės teigimu, didžioji dalis atsiimtų pinigų kol kas laikoma einamosiose sąskaitose arba indėliuose. Po pirmosios pinigų atsiėmimo bangos pavasarį buvo pastebėtas vartojimo šuolis, tačiau ne visi šias lėšas išleido.
Per išpardavimus įsigyti daiktai taip pat ne visada būna panaudojami. Apklausų duomenimis, 40 proc. gyventojų kai kurias tokias prekes panaudoja vos vieną kartą, o 20 proc. jų visai nepanaudoja.
Artėjant šventėms ekspertė ragina atsargiai vertinti ypač viliojančius pasiūlymus internete. Šiuo laikotarpiu suaktyvėja apgaulingas svetaines kuriantys asmenys, todėl prieš perkant svarbu patikrinti pardavėją.
Laidą „Verta žinoti“ galima žiūrėti kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Šeštadieniais 19 val. ji rodoma TV3 televizijos YouTube kanale.
