Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nekomentuoja, kokia žvalgybos informacija paskatino į pasienį su Kaliningradu nusiųsti Lietuvos karius.
Ministras teigia, kad vienas iš galimų scenarijų – Rusijoje paskelbta mobilizacija, dėl kurios dalis šalies gyventojų galėtų bandyti pasitraukti į Lietuvą. Tarp galimų atvykėlių gali būti ir lietuvių kilmės asmenų. Vidaus reikalų ministras pabrėžia, kad kiekvienas prieglobsčio prašymas būtų nagrinėjamas individualiai.
Tuo metu Vilniuje viešintis britų žurnalistas ir saugumo ekspertas Edwardas Lucasas ragina kitaip vertinti Kaliningradą. Jo nuomone, šis Rusijos anklavas yra ne tvirtovė, o silpnoji šalies vieta.
Pasienio įvykiai paskatino imtis papildomų priemonių
Latvijos pasienyje įvykus provokacijai, kai kariai atsitraukė kitoje sienos pusėje išvydę ginkluotus ir kaukėtus vyrus, Latvijos pasieniečiai viešai pademonstravo pasirengimą įvairiems scenarijams. Vis dėlto pratybose dalyvauja ne sieną šiuo metu saugantys pasieniečiai ar kariai, o kursantai ir studentai.
Latvija taip pat pratęsė sustiprintą patruliavimą pasienyje. Tiek kaimyninėse valstybėse, tiek kitur plačiai aptartas Lietuvos sprendimas prie sienos su Kaliningradu dislokuoti maždaug 100 karių.
R. Kaunas sako nenorintis viešai vertinti, ar sprendimą lėmė konkretūs žvalgybos signalai. Pasak jo, viešojoje erdvėje jau kalbama apie Rusijos piliečių mobilizaciją karui Ukrainoje, todėl natūralu tikėtis, kad dalis žmonių mėgins nuo jos pasitraukti.
Politikai neatskleidžia, ką tiksliai prognozuoja žvalgyba: ar Rusijoje apskritai bus mobilizacija, taip pat ar ji galėtų būti staigi, ar vyktų palaipsniui ir tyliai. Nežinoma ir tai, kiek Kaliningrade gyvena lietuvių kilmės žmonių bei ar tokiu atveju Lietuva juos priimtų.
Ruošiamasi ne tik galimam bėglių srautui
Kaliningrado srityje gyvena apie milijonas žmonių. Pilnamečių vyrų iki 55 metų skaičius siekia iki 200 tūkstančių. R. Kaunas pabrėžia, kad pasienį būtina stiprinti ne vien dėl galimo gyventojų bandymo pasitraukti iš Rusijos – neatmetama ir provokacijų rizika.
Ministro teigimu, neteisėtai kertant sieną ir masiškai bėgant nuo mobilizacijos gali kilti įvairių incidentų, panašių į tuos, kurie užfiksuoti Latvijoje. Todėl, jo vertinimu, saugumą geriau sustiprinti iš anksto, o ne vėliau gailėtis to nepadarius.
E. Lucasas Kaliningrado padėtį vertina kritiškai. Jis teigia, kad regione prastėja ekonominė ir politinė situacija, o gyventojai esą jau pavargę nuo susiklosčiusių aplinkybių. „Baltic International Security Centre“ vadovas norėtų, kad Kaliningradas būtų matomas kaip Rusijos silpnumo, o ne galios simbolis.
Vilniuje viešintis britų žurnalistas, dabar vadovaujantis Baltijos šalių saugumo centrui, ragina visuomenę iš naujo įvertinti šį Rusijos anklavą.
Jo teigimu, Kaliningradas neturėtų būti laikomas didžiuliu Rusijos kariniu bastionu ar milžiniška grėsme Lietuvai, Suvalkų koridoriui ir Lenkijai. E. Lucasas ragina matyti tikrąją regiono padėtį ir vertinti jį kaip Rusijos Achilo kulną.
Vakarai į Kremliaus grasinimus žvelgia ramiau
Kaliningradą silpnąja Rusijos vieta jau kurį laiką vadina ir NATO šalių generolai. Po kelių aplink šį regioną surengtų NATO pratybų Kremlius pasiuntė Aljansui laišką, kuriame perspėjo neliesti Kaliningrado teritorijos.
Rusija taip pat grasina, kad kilus pavojui Kaliningradui galėtų panaudoti branduolinį ginklą. Tačiau Vakarų valstybės, kaip teigiama, prie tokių pareiškimų jau priprato. NATO oficialiai paskelbė, kad kitą savaitę Italijoje rengs branduolines pratybas, kuriose dalyvaus 17 šalių kariai.
