Seime svarstomas siūlymas oficialiai į Dainų švenčių sąrašą įtraukti Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventes bei Europos lietuvių kultūros dienas sulaukė parlamento teisininkų kritikos.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento vertinimu, šias pataisas parengė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, tačiau dalis projekto nuostatų gali prieštarauti Konstitucijai.
Teisininkai nurodo, kad įstatymo projektu siekiama reglamentuoti renginių organizavimą užsienio valstybių teritorijose, taip pat nustatyti įgaliojimus, teises ir pareigas subjektams bei piliečiams, priklausantiems užsienio valstybių jurisdikcijai. Jų teigimu, tokios nuostatos viršytų Seimo konstitucinius įgaliojimus ir neatitiktų Konstitucijos bei konstitucinio teisinės valstybės principo.
Teisės departamento išvadoje remiamasi tarptautinės teisės principais. Pagal juos valstybė negali priimti teisės aktų, kuriais būtų reguliuojami teisiniai santykiai kitose valstybėse arba nustatomos užsienio valstybių subjektų ir jų piliečių, net jei jie yra lietuvių kilmės, teisės bei pareigos.
Teisininkai atkreipia dėmesį, kad projektu būtų siekiama reguliuoti visuomeninius santykius JAV, Kanadoje ir Europos valstybėse. Taip pat būtų nustatomos teisės, pareigos ir sprendimų priėmimo įgaliojimai organizacijoms, įsteigtoms ir veikiančioms pagal užsienio valstybių teisę.
Tarp tokių organizacijų nurodoma 1958 m. JAV įkurta Pasaulio lietuvių bendruomenė ir Kanados lietuvių bendruomenė, Kanadoje veikianti nuo 1952 m. ir įregistruota kaip pelno nesiekianti organizacija „Lithuanian Canadian Community“.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pabrėžiama, kad pagal tarptautinės teisės doktriną valstybės jurisdikcija pirmiausia yra teritorinė. Tai reiškia, kad valstybės suverenitetas apima visišką ir išimtinę valdžią jos teritorijoje. Jurisdikcija taip pat grindžiama pilietybės principu, suteikiančiu valstybei teisę nustatyti elgesio taisykles savo piliečiams.
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintoje Tarptautinės teisės principų deklaracijoje įtvirtinti valstybių suverenios lygybės ir nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus principai. Todėl, teisininkų vertinimu, viena valstybė negali vienašališkai taikyti savo teisinio reguliavimo kitos suverenios valstybės teritorijoje ar kištis į joje veikiančių subjektų veiklą.
Teisės departamentas taip pat primena, kad kiekviena valstybė turi išimtinę teisę savo teritorijoje reguliuoti visuomeninius santykius ir nustatyti joje veikiančių organizacijų bei savo piliečių teisinį statusą ir pareigas. Lietuva nuo 1991 m. rugsėjo 17 d. yra Jungtinių Tautų organizacijos narė.
Teisininkų teigimu, Seimas neturi konstitucinių įgaliojimų priimti įstatymų, kuriais būtų imperatyviai reguliuojamas elgesys užsienio valstybių teritorijose. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad Lietuva privalo vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis.
Teisės departamento išvadą dėl galimo Dainų švenčių tradicijos įstatymo pakeitimo projekto prieštaravimo Konstitucijai trečiadienį svarstys parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).
D. Asanavičiūtės-Gružauskienės teigimu, priėmus pataisas pasaulio lietuvių dainų, šokių ir kultūros šventės sulauktų daugiau dėmesio ir galėtų gauti dalinį Lietuvos institucijų finansavimą.
Projektui sulaukus Seimo pritarimo, įstatyme būtų nustatyta, kad Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės rengiamos kas 4 metai – praėjus 2 metams po Lietuvos dainų šventės. Europos lietuvių kultūros dienos būtų organizuojamos kiekvienais metais, primena ELTA.
Pagal projektą Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės suburtų vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meno kolektyvus. Renginiai būtų grindžiami etninės kultūros tradicijomis ir geriausiais lietuvių autorių kūriniais. Jų programos bei repeticijos paprastai vyktų JAV arba Kanados miestuose, kuriuos parenka ten gyvenančios lietuvių bendruomenės.
Europos lietuvių kultūros dienos būtų etninės kultūros tradicijomis paremta kasmetė šventė, suburianti lietuvių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų šokių, folkloro bei meno kolektyvus ir bendruomenes iš Europos. Renginio programa ir repeticijos paprastai vyktų Europos miestuose, dėl kurių spręstų Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Pasaulio lietuvių bendruomenė.
Šiuo metu galiojantis įstatymas šių dviejų renginių neapibrėžia ir nereglamentuoja.
Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės organizuojamos kas ketverius metus nuo 1957 metų. Europos lietuvių kultūros dienos yra naujesnis renginys – jos pradėtos rengti nuo 2022 m.
