Karas Ukrainoje vis stipriau spaudžia Rusijos valstybės finansus, todėl Vladimiras Putinas ieško papildomų pajamų tiek vyriausybės, tiek karo išlaidoms. Kremlius ketina daugiau lėšų surinkti iš ekonomikos, kuri vis labiau pritaikoma kariuomenės poreikiams, o civiliams skiriamas finansavimas traukiasi į antrą planą.
Ketvirtadienį Rusijos parlamentas, įprastai pritariantis Kremliaus sprendimams, svarstys 2027–2029 metų valstybės biudžetą. Kartu parlamentui pateiktas ir naujų mokesčių didinimo priemonių paketas. Apie planuojamus pokyčius paskelbta po rugsėjį vykusių parlamento rinkimų.
Pernai valdžia reikšmingai padidino mokesčius: pakėlė pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir išplėtė smulkiųjų įmonių, privalančių jį mokėti, ratą. Šįkart didesnė našta numatoma siauresnei grupei – kasybos įmonėms ir turtingesniems gyventojams, gaunantiems pajamų iš investicijų, nekilnojamojo turto pardavimo bei bankų indėlių.
Šių metų biudžeto deficitas pasirodė esąs didesnis, nei prognozuota. Tai lėmė milžiniškos karinės išlaidos ir vangus ekonomikos augimas. Rusijos ekonomiką taip pat veikia sankcijos, aukštos palūkanos nekarinio sektoriaus verslui, darbuotojų trūkumas ir Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms bei eksporto terminalams.
Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenimis, iki rugpjūčio pabaigos deficitas siekė 5,8 trln. rublių (72 mlrd. JAV dolerių). Tai beveik 50 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir daugiau už jau padidintą 4,8 trln. rublių prognozę.
Kremlius siūlo naujus mokesčius
Vyriausybė siūlo kasybos įmonių viršpelniui, uždirbtam nuo praėjusių metų išaugus žaliavų kainoms, taikyti 20–30 proc. mokestį. Jis būtų taikomas geležies rūdos, nikelio ir aukso gavybos bendrovėms.
Taip pat siūloma padidinti pajamų iš palūkanų, dividendų ir turto pardavimo apmokestinimą – tarifus pakelti nuo 13 iki 22 proc. Šiuo metu tokioms pajamoms iki 2,4 mln. rublių (29,8 tūkst. JAV dolerių) taikomas 13 proc. tarifas, o didesnėms pajamoms – 15 proc.
Nuo sausio 1 dienos planuojama įvesti 100 rublių mokestį už kiekvieną siuntą ir taikyti 22 proc. PVM internetu įsigytoms užsienio prekėms, kurių vertė mažesnė nei 200 eurų. Iki šiol tokios prekės nebuvo apmokestinamos. Dar viena priemonė – 35 proc. mokestis dividendams, pervedamiems į apribotas investuotojų iš „nedraugiškų šalių“ sąskaitas.
Maskvoje kalbinti žmonės dėl šių pokyčių reiškė nepasitenkinimą, nors dalis jų situaciją vertino kaip neišvengiamą.
39 metų Denisas Bystrovas sakė suprantantis, kad valstybei reikia papildomų pajamų, tačiau, jo manymu, jos bus surenkamos iš paprastų žmonių. 92 metų Neli Godunova į klausimą apie naujus mokesčius reagavo klausimu, ką tokiomis aplinkybėmis galima padaryti.
Ji taip pat pabrėžė turinti keturis nemokamai įgytus aukštojo mokslo diplomus ir pati daug davusi šaliai, tačiau pridūrė, kad uždirbęs žmogus turi dalį pinigų atiduoti. Beveik 70 metų Sergejus Sukačiovas teigė, kad visi puikiai supranta, jog šios lėšos bus skirtos „karinei operacijai“.
Artimiausiais metais finansų krizės nesitikima
Konsultacijų bendrovės „Macro-Advisory Ltd.“ vadovas Chrisas Weaferis mano, kad Rusija turi pakankamai lėšų biudžeto deficitui padengti 2027 metais ir tikriausiai 2028-aisiais.
Vis dėlto, pasak jo, tam teks didinti mokesčius, o tai didins namų ūkių ir įmonių išlaidas. Be to, mažiau pinigų liks įprastai ekonomikos plėtrai ir infrastruktūrai, nes biudžetas vis labiau orientuojamas į kariuomenės bei karinės operacijos finansavimą.
Eksperto teigimu, dėl tokios politikos ekonomika tampa iškreipta. Nedidelį augimą palaiko valstybės išlaidos su karine pramone susijusioms šakoms, o likusi ekonomikos dalis susiduria su dideliais sunkumais arba žlunga.
Rusijoje perimtas „Metro“ padalinys
Vokietijos prekybos bendrovės „Metro“ padalinys Rusijoje buvo perimtas remiantis įstatymu, leidžiančiu laikinai administruoti vadinamosiose nedraugiškose šalyse registruotų įmonių veiklą. Iš padalinio pareikalauta 1 mlrd. rublių (12 mln. JAV dolerių) įnašo karui finansuoti.
„Metro AG“ būstinė Vokietijoje pareiškė prie šios paramos neprisidėjusi. Bendrovė pabrėžė, kad toks sprendimas neatspindi jos pozicijos ar verslo veiklos principų.
„Metro Russia“, kurios Vokietijoje esanti pagrindinė bendrovė nebekontroliuoja, nurodė, kad fondui „Liaudies frontas – viskas pergalei“ skirti pinigai bus panaudoti transporto priemonėms, ryšio įrangai ir kovos su dronais priemonėms kariams, dalyvaujantiems kare Ukrainoje. Rusija šį karą vadina specialiąja karine operacija.
Ch. Weaferio vertinimu, Rusija gali perimti užsienio įmones tikėdamasi susitarimo dėl užsienyje įšaldyto rusiško turto. Tačiau priverstinė parama didina ir riziką, kad Finansų ministerija užsienio bendroves pradės vertinti kaip papildomą pajamų šaltinį.
Finansavimo galimybių lieka vis mažiau
Iš pirmo žvilgsnio Rusijos ekonominiai rodikliai neatrodo katastrofiški. Vyriausybė šiemet tikisi 0,6 proc. BVP augimo – nedidelio, bet teigiamo rezultato. Nedarbas išlieka rekordiškai mažas, valstybės skola – labai nedidelė, o pajamas iš naftos eksporto palaiko dėl karo Irane pakilusios pasaulinės kainos.
Finansų ministras Antonas Siluanovas prognozuoja, kad patikslintas šių metų biudžeto deficitas sudarys apie 3 proc. BVP. Tai daugiau nei pernai buvę 1,6 proc., tačiau mažiau nei daugelyje kitų šalių: JAV pernykštis deficitas siekė 5,8 proc. BVP, o Europos Sąjungos vidurkis buvo 3,1 procento.
Tačiau šie skaičiai neparodo visos padėties. Dėl sankcijų bankams ir investuotojams draudžiama vykdyti sandorius su Rusija, todėl Kremlius negali skolintis tarptautinėse obligacijų rinkose. Tuo metu vidaus finansiniai ištekliai jau gerokai išsekę.
Vienas iš būdų finansuoti deficitą – skolintis iš Rusijos bankų, jiems parduodant obligacijas. Vis dėlto vasarą šis mechanizmas strigo, kai bankai dėl per mažų palūkanų atsisakė pirkti obligacijas. Pardavimai atsinaujino tik vyriausybei pasiūlius palankesnes sąlygas.
Kyjivo ekonomikos mokykla nurodo, kad valdžia jau naudoja bankų sistemą karui finansuoti – bankai verčiami skolinti gynybos pramonės įmonėms. Taip dalis realių karo kaštų perkeliama iš federalinio biudžeto bankams ir valstybės kontroliuojamoms bendrovėms.
Dar vienas šaltinis – Nacionalinis gerovės fondas, sukauptas iš naftos ir dujų eksporto pajamų. Tačiau jo likvidusis turtas, įskaitant Kinijos valiutą ir auksą, kurį galima panaudoti išlaidoms finansuoti, sumažėjo iki 1,7 proc. BVP.
Kyjivo ekonomikos mokyklos vertinimu, Rusijos finansai kol kas išlieka stabilūs, tačiau valdžios galimybės reaguoti į pokyčius yra ribotos. Nepalankus sukrėtimas – pavyzdžiui, pasaulinių energijos išteklių kainų kritimas arba pasitikėjimo finansų sistema sumažėjimas – galėtų greitai suardyti šią trapią pusiausvyrą.
