Vytauto Didžiojo palaikų Vilniaus arkikatedros požemiuose kol kas rasti nepavyko, tačiau archeologai išsiaiškino milžiniškų akmenų kilmę. Specialistų teigimu, rieduliai į požemius buvo sukrauti tarpukariu, kai buvo rengiamas valdovų mauzoliejus.
Restauratoriaus Sauliaus Poderio siūlymo akmenis patraukti ir patikrinti, kas yra po jais, mokslininkai įgyvendinti neketina. Tam reikėtų ardyti istorines konstrukcijas, o tikimybė, kad po rieduliais yra palaikai, vertinama kaip labai maža.
Į tyrimų vietą atvykęs premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad iki 2030-ųjų suplanuotiems Vilniaus arkikatedros tyrimams gali prireikti daugiau kaip 4 mln. eurų.
Požemiuose aptiko ne palaikus, o milžiniškus riedulius
Praėjusią savaitę archeologai Vilniaus arkikatedros požemiuose, užmūrytoje ertmėje šalia Šventojo Kazimiero koplyčios, įkišę 3D kamerą aptiko kelias eiles didžiulių akmenų. Taip nepasitvirtino restauratoriaus Sauliaus Poderio hipotezė, kad šioje vietoje galėtų būti Vytauto Didžiojo palaikai.
Archeologas Saulius Sarcevičius aiškino, kad akmenys greičiausiai buvo sukrauti tarpukariu, kasant duobę ir įrengiant mauzoliejų. Tyrėjai rado senus lenkų parengtus brėžinius, padėjusius nustatyti riedulių atsiradimo aplinkybes.
Saulius Poderis ragino akmenis iškelti, tačiau archeologai pabrėžia, kad tai būtų itin sudėtinga. Archeologo Ryčio Jonaičio teigimu, norint fiziškai pasiekti riedulius, tektų ardyti kolektoriaus sieną – arba iš mauzoliejaus, arba iš lauko pusės.
Pasak Sauliaus Sarcevičiaus, kai kurie akmenys siekia nuo 1,70 iki pusantro metro aukščio, todėl apie jų paprastą patraukimą negali būti nė kalbos. Architektas Robertas Zilinskas taip pat atkreipė dėmesį į labai ribotą erdvę ir tuo metu buvusį gerokai aukštesnį vandens lygį.
Hipotezei patikrinti išleista daugiau kaip 33 tūkst. eurų
Kur link juda tyrimai, nusprendė išsiaiškinti ir premjeras Mindaugas Sinkevičius. Tačiau į tyrimų vietą jis atvyko jau po to, kai ertmė buvo užsandarinta, todėl archeologų darbo rezultatų savo akimis nepamatė.
Šiai Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos hipotezei patikrinti išleista daugiau kaip 33 tūkst. eurų. Premjeras teigė norėjęs sužinoti, kaip sekasi darbai, nes tai esą įdomu ir jam, ir visuomenei, net jei šįkart rezultatai buvo nesėkmingi.
Požemiuose apsilankęs premjeras mokslininkams palinkėjo kantrybės, pabrėždamas, kad visuomenė dažnai tikisi atsakymų sulaukti iš karto.
Tolesniems darbams reikės finansavimo
Tyrimų tęsinys priklausys nuo finansavimo. Kad darbus galėtų tęsti kitąmet, mokslininkai turės laimėti Lietuvos mokslo tarybos konkursą. Vienam projektui jame gali būti skirta iki 1,5 mln. eurų.
Istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas ragino į šiuos darbus nežiūrėti kaip į lenktynes, kuriose skubiai tikrinamos hipotezės, skelbiamos tikimybės ir ieškoma trumpalaikių sensacijų.
Premjero teigimu, visiems iki 2030-ųjų suplanuotiems Vilniaus arkikatedros tyrimams ir darbams gali prireikti daugiau kaip 4 mln. eurų. Kol kas šios lėšos nepaskirtos, o galutinį poreikį sunku tiksliai įvertinti, nes tai nėra įprasti statybos ar pirkimo darbai.
Archeologai, skenuodami Vilniaus arkikatedrą, jau aptiko mažiausiai 20 kitų vietų, kuriose galėtų būti Vytauto Didžiojo palaikai.
