Lietuva pagal skurdo rodiklius ir toliau lieka tarp prasčiausiai atrodančių Europos Sąjungos šalių. Didžiausius sunkumus patiria senjorai, žmonės su negalia ir bedarbiai. Ekspertų teigimu, skurdui mažinti vis dar pritrūksta politinio dėmesio bei konkrečių sprendimų.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir ekonomistas Romas Lazutka.
Lietuva – ketvirta nuo galo
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva pagal skurdo rodiklius užima ketvirtą vietą nuo galo. Prasčiau atrodo tik Bulgarija, Graikija ir Rumunija.
A. Adomavičienė teigė, kad neigiamą vaizdą atskleidžia ne tik bendroji statistika, bet ir skurdo rizikos gylis bei per šildymo sezoną atliekamos apklausos. Jos rodo, kad pastaraisiais metais žmonės jaučia vis didesnį finansinį spaudimą ir sunkiau suduria galą su galu.
Didžiausia skurdo rizika tenka darbo neturintiems žmonėms, pensinio amžiaus asmenims ir žmonėms su negalia. Maždaug keturi iš dešimties šių grupių atstovų susiduria su skurdo rizika.
Ypač smarkiai, pasak A. Adomavičienės, išaugo žmonių su negalia skurdo rizika. Ji yra dvigubai didesnė nei žmonių be negalios, o pagal šį rodiklį Lietuva yra beveik paskutinėje vietoje Europoje.
Šioms grupėms sunku savarankiškai užsidirbti pajamų. Senjorai dirba tol, kol leidžia galimybės, o žmonėms su negalia įsidarbinti trukdo nuo jų nutolusi darbo rinka ir reikalavimai, kurių jie dažnai negali įgyvendinti.
Prie labiausiai pažeidžiamų grupių taip pat priskiriami vieniši žmonės ir vieniši tėvai. Vis dėlto vaikų skurdo rizikos srityje per pastarąjį dešimtmetį pasiekta reikšminga pažanga. Tai rodo, kad valstybė turi veiksmingų priemonių skurdui mažinti.
Vaikų padėtį pagerino išmokos
Vaikų skurdo rizika mažėjo įvedus vaiko pinigus, taip pat diferencijuotus papildomus vaiko pinigus mažiau pasiturinčioms šeimoms. Prie pokyčių prisidėjo ir augusios kitos išmokos bei darbo užmokestis – didesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai susiduria su mažesne skurdo rizika.
Tačiau jaunuoliui pradėjus savarankišką gyvenimą padėtis vėl gali pablogėti, kol jis atsistoja ant kojų. Todėl skurdo rizika skirtingais gyvenimo etapais svyruoja.
Ekspertai pasigenda politinės valios
R. Lazutkos vertinimu, skurdo problema išlieka opi todėl, kad jai skiriama per mažai dėmesio iš sprendimus galinčių priimti politikų. Vaikų padėtis pagerėjo tuo metu, kai buvo politinės valios, augo atlyginimai, didėjo minimalioji alga ir buvo teikiama valstybės parama.
Diferencijuoti vaiko pinigai ypač padėjo gausesnėms šeimoms, tačiau maždaug 17 proc. vaikų, arba apie 70 tūkst., vis dar gyvena piniginiame skurde.
Šeimoms, kuriose abu tėvai dirba ir augina vieną ar du vaikus, dažniausiai sekasi geriau. Tačiau šeimai iširus skurdo rizika smarkiai išauga, nes vaikas paprastai lieka su vieniša mama.
Didelę dalį skurstančių žmonių sudaro pensininkai. R. Lazutkos teigimu, maždaug 250 tūkst. pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, nes jų pensijos yra per mažos. Prie šių grupių taip pat priskiriami žmonės su negalia ir bedarbiai.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad svarstant valstybės biudžetą daug kalbama apie demografiją, gynybą, valstybės skolą ir biudžeto deficitą, tačiau skurdo problema, jo vertinimu, lieka nuošalyje.
Pensijos didinamos maždaug 5–5,5 proc. Jei pensija siekia apie 400 eurų, tai reiškia maždaug 20 eurų padidėjimą. R. Lazutkos nuomone, pagrindinė problema yra sprendimų priėmėjų dėmesio stoka.
Parama ne visada pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia
R. Lazutka taip pat paminėjo, kad kitų metų „Sodros“ biudžete numatytas 1,4 mlrd. eurų einamųjų metų biudžeto perteklius. Tai nėra rezervas, o konkrečių metų perteklius, kuris dengia valstybės biudžeto deficitą, todėl papildomai panaudoti šių lėšų negalima.
Jo teigimu, daugiau uždirbantiems žmonėms būtų galima didinti mokesčius, o paramą labiau nukreipti į stokojančius. Kaip pavyzdį ekonomistas pateikė pirmoko krepšelį – rugsėjį kiekvienai šeimai skiriamus 148 eurus.
R. Lazutka abejojo, ar tokia pati išmoka reikalinga visoms šeimoms. Jo manymu, finansinių sunkumų patiriančioms šeimoms ši parama galėtų būti padvigubinta ar patrigubinta, užuot ją skyrus visiems vaikų turintiems namų ūkiams, įskaitant pasiturinčius.
Ekonomistas pabrėžė, kad rinkimų metu skambantys pažadai ne visada virsta sprendimais, orientuotais į skurdo mažinimą. Jo vertinimu, nei antroji pensijų pakopa anksčiau, nei dabar siūlomas šeimos paketas nėra tiesiogiai skirti skurdo problemai spręsti.
Išmokos indeksuojamos maždaug 5–5,5 proc. pagal ankstesnių metų infliaciją ir atlyginimų augimą. Tačiau šiemet infliacija viršija 6 proc., todėl nuo kitų metų didinamos išmokos ne visiškai kompensuos išaugusias pragyvenimo išlaidas. Mažiau pasiturintiems žmonėms realus kainų augimas neretai būna dar didesnis nei šalies vidurkis.
Svarbiausias dienos naujienas, ekspertų ir politikų įžvalgas bei komentarus darbo dienomis galima sekti laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
