Alytiškė Kristina Jonynienė laisvalaikiu spėja ne tik auginti gėles ir pomidorus, bet ir nerti, siuvinėti, siūti, karpyti gėles iš popieriaus bei putgumės, skaityti, dėlioti deimantines mozaikas ir tapyti pagal skaičius. Moteris dirba Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje.
Kristina pasakoja laiką planuojanti taip, kad jo liktų ir mėgstamai veiklai. Po darbo ji pasirūpina namais, o vaikams užaugus ir reikalaujant mažiau dėmesio gali daugiau laiko skirti sau.
Dar labiau vertinti kasdienius džiaugsmus ją paskatino onkologinė liga. Kristina sako, kad susidūrusi su sunkiais gyvenimo išbandymais suprato, jog gyvenimu reikia džiaugtis čia ir dabar, o pomėgiai jai padėjo tą džiaugsmą atrasti. Apie tai pranešė Alytaus miesto savivaldybė.
Šiltnamyje – spalvų, formų ir skonių įvairovė
Pomidorais Kristina susidomėjo prieš maždaug 16–17 metų, šeimai įsigijus sodą su dideliu šiltnamiu. Iš pradžių jame augo įprastos veislės, tačiau pirmasis derlius buvo nedidelis: dirvožemis buvo skurdus, o pačiai augintojai trūko žinių apie priežiūrą ir tręšimą.
Laikui bėgant žemė gerėjo, daugėjo pomidorų, o šeimoje pradėtos rengti jų degustacijos, į kurias įsitraukė ir vaikai. Vėliau Kristina su kaimynėmis ėmė keistis sėklomis, todėl įprastus pomidorus pamažu pakeitė iš jų gauti daigai.
Susidomėjimas veisliniais pomidorais augo, tad vienu metu šiltnamyje moteris augino apie 100 veislių. Pernai jų buvo 80, o šiemet – kiek daugiau nei 60. Kristina teigia atsirinkusi labiausiai patinkančias veisles, nes didelį derlių reikia suvalgyti, o išmesti gaila – kiekvienas augalas reikalauja daug darbo, tačiau dalytis visu derliumi ji nenori.
Mėgstamiausia Kristinos veislė – „Lapės nosis“. Ryškiai oranžiniai, pailgos širdies formos vaisiai turi nedidelį į nosytę panašų galiuko užlinkimą. Pomidorai mėsingi, beveik be sėklų, sviestinės tekstūros ir itin saldūs.
Į jos favoritus patenka ir „Gargamel“. Šios slyvos formos veislės vaisiai išmarginti oranžinėmis, raudonomis, tamsiai violetinėmis bei juodomis juostelėmis. Sėklų Kristina gavo iš kaimynės.
Moterį pomidoruose žavi jų įvairovė: jie būna maži, dideli ir visiškai neįprastų spalvų ar formų. Auginimas jai yra ne tik malonus užsiėmimas, bet ir būdas atsipalaiduoti – tai, jos žodžiais, atgaiva akims, malonumas skonio receptoriams ir spalvų džiaugsmas.
Natūralus tręšimas ir svarbus laikas
Patirties sukaupusi augintoja pataria pomidorus tręšti natūraliai – pelenais ir žolių raugais. Vis dėlto svarbu žinoti, kada ir kiek trąšų naudoti.
Anksčiau Kristina žolių raugą pildavo bet kada, todėl daigai užaugdavo labai dideli, tačiau prastai derėdavo. Dabar raugą ji pila į duobutes sodindama daigus arba šiek tiek vėliau, kai augalai prigyja, ir tai daro labai saikingai.
Nors šiltnamyje pomidorai dar noksta, Kristina jau planuoja kitą sezoną. Ji ketina didinti auginamų veislių skaičių ir rinktis daugiau ligoms atsparių pomidorų.
Šimtą jurginų papildė savo vardo veislė
Pomidorai ne vienintelė Kristinos aistra. Pradėjusi juos auginti, ji susidomėjo ir jurginais. Viskas prasidėjo nuo kaimynės padovanoto paprasto seno jurgino, o vėliau internete moteris atrado daugybę kitų veislių. Dabar jos kolekcijoje – apie 100 jurginų.
Prieš kelerius metus apsilankiusi jurginų parodoje Kristina susidomėjo keliomis veislėmis. Internete ji rado jas eksponavusių augintojų kontaktus ir įsigijo labiausiai patikusius augalus.
Šiemet kolekciją papildė ir savo vardą turintis jurginas „Freda Kristina“, kurį moteris atrado Botanikos sode.
Kūryba persikelia ir į bibliotekos erdves
Kristina daug laiko skiria rankdarbiams, o savo darbus pristato parodose. Jos kūriniai buvo eksponuojami Metelių bibliotekoje ir Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir literatūros skyriuje. Lankytojai galėjo pamatyti iš popieriaus ir putgumės sukurtas gėles, snaiges bei kitus kruopščiai pagamintus darbus.
Karpymu moteris susidomėjo paskatinta kolegių. Prieš Kalėdas bibliotekoje reikėjo papuošti vieną likusį tuščią kampelį. Internete pamačiusi dideles iškarpytas snaiges, Kristina nusprendė jas išbandyti. Namuose iškirpusi vieną, ji nesustojo – pagamino ne vieną snaigę, o papuošus jomis biblioteką sulaukė lankytojų dėmesio.
Pavasarį, artėjant valstybinėms šventėms, ji iškarpė Lietuvos vėliavos spalvų gėles. Nuo tada Vaikų ir literatūros skyriaus dekoracijos reguliariai keičiasi kartu su metų laikais.
Kristina sako nuolat kuo nors užsiimanti: kartais puošia darbovietės patalpas, kartais ruošia dekoracijas Metelių bibliotekai. Atsiradus daugiau laiko ji norėtų vėl megzti ar nerti.
Vieno mėgstamiausio pomėgio moteris neišskiria – jos veiklos keičiasi priklausomai nuo sezono. Vasarą daugiau dėmesio tenka gėlėms ir pomidorams, o žiemą ji imasi tapybos pagal skaičius bei dėlioja deimantines mozaikas.
Kristina juokauja, kad ramiai išgerti kavos ne visada pavyksta: ką nors sugalvojusi ji išeina į lauką, kur ją „pasigrobia“ gėlės, o užėjusi į šiltnamį įsitraukia pomidorai.
Ateityje moteris nori išbandyti ir naujas kūrybines veiklas – išmokti kaligrafijos bei kurti dzen raizginius, arba zentangle. Ji įsitikinusi, kad svarbiausia nebijoti bandyti, kurti ir džiaugtis tuo, ką darai.
