JAV ir Irano konfliktas Persijos įlankos valstybėms gali kainuoti daugiau nei 200 mlrd. dolerių materialinės žalos. Draudimo bendrovė „Allianz Trade“ trečiadienį paskelbė, kad bendri ekonominiai nuostoliai iki 2030 m. gali išaugti beveik keturis kartus – iki 790 mlrd. dolerių.
Karas prasidėjo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Iraną. Didžiausią Teherano atsakomųjų smūgių dalį teko atlaikyti Persijos įlankos valstybėms. Iranas taip pat apribojo laivybą strategiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje ir atakavo JAV sąjungininkių civilinę infrastruktūrą: oro bei jūrų uostus, energetikos objektus, žymius statinius ir amerikiečių objektus.
„Allianz Trade“ vertinimu, visame regione patirta kiek daugiau nei 200 mlrd. dolerių materialinės žalos. Labiausiai nukentėjo nuo Hormuzo sąsiaurio priklausančių šalių ekonomika, ypač energetikos infrastruktūra.
Smūgiai teko daugiau kaip 80 energetikos objektų
Bendrovės ataskaitoje teigiama, kad per karą buvo atakuota daugiau kaip 80 energetikos objektų, daugiausia Kuveite, Katare ir Bahreine. Maždaug trečdalis šių objektų buvo smarkiai apgadinti.
Konfliktas paveikė ne tik energetikos infrastruktūrą. Jo padariniai jaučiami ir turizmo bei nekilnojamojo turto sektoriuose, kurių augimas ateinančiais metais, prognozuojama, sulėtės.
Ataskaitoje nurodoma, kad bendra karo kaina Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybos (GCC) šalims iki 2030 m. gali sudaryti 790 mlrd. dolerių. Ši suma prilygsta 5,9 proc. BVP nuostoliui, palyginti su ekonomikos augimu, kuris buvo prognozuotas prieš karą.
Šis skaičius apima 2026–2030 m. laikotarpiu prarastą ekonominės produkcijos vertę – skirtumą tarp to, kiek regionas būtų sukūręs pagal prieškarines augimo prognozes, ir dabartinių vertinimų, kiek bus sukurta po karo.
Valstybės daugiau lėšų skirs vidaus projektams
Nuostolius kompensuodamos Persijos įlankos šalys, kaip tikimasi, dalį valstybinių investicinių fondų lėšų perkels į projektus šalies viduje.
Prognozuojama, kad išorės sektoriaus perteklius sumažės perpus. Dalį šio kritimo turėtų sušvelninti į regioną grąžinamos valstybinių investicinių fondų lėšos. Iki 2030 m. vidaus investicijoms, mažinant investicijas užsienyje, papildomai gali būti skirta apie 120 mlrd. dolerių.
Ataskaitoje pažymima, kad karas didina poreikį daugiau išleisti šalies viduje: vyriausybių dėmesys nuo milžiniškų projektų krypsta į atsparumo stiprinimą ir su saugumu susijusias iniciatyvas.
Draudiko duomenimis, iki 2030 m. Persijos įlankos valstybės vidaus infrastruktūrai ir gynybai turėtų skirti 380–400 mlrd. dolerių. Tokios išlaidos privatiems ir užsienio investuotojams galėtų atverti maždaug 160 mlrd. dolerių vertės galimybių.
Nors karas tęsėsi, o laivyba Hormuzo ir Bab el Mandebo sąsiauriais buvo apribota, Saudo Arabijos naftos bendrovė „Aramco“ praėjusią savaitę pranešė, kad jos trečiojo ketvirčio grynasis pelnas padidėjo 34,6 procento. Augimą lėmė dėl Irano įvestų laivybos ribojimų Hormuzo sąsiauryje pakilusios naftos kainos.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Saudo Arabijos, vienos didžiausių naftos gamintojų pasaulyje, BVP šiemet sumažės 3,3 procento. Tai yra penkiais procentiniais punktais prastesnis vertinimas nei liepos mėnesį skelbta prognozė.
