2026–2027 metų šildymo sezonas gyventojams gali būti brangesnis, tačiau didesnė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina dar nereiškia, kad tiek pat išaugs ir galutinės sąskaitos. Galutines išlaidas gali reikšmingai pakeisti žiemos orai.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas apskaičiavo, kiek šis sezonas galėtų kainuoti 60 kv. metrų buto gyventojams. Buvo palyginti trys būstų tipai: naujos statybos, renovuotame sename ir sename nesandariame name.
Jeigu šilumos suvartojimas išliktų toks pats kaip praėjusį sezoną, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, ekonomisto vertinimu, dėl brangesnio biokuro ir didesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo galėtų padidėti vidutiniškai 15–20 procentų.
Tačiau šis pokytis reiškia ne automatiškai tiek pat didesnę gyventojo sąskaitą. Centralizuotai tiekiama šiluma – tai miesto šilumos tinklais į daugiabutį atkeliaujanti šiluma, o galutinė suma priklauso ir nuo to, kiek jos sunaudoja konkretus namas.
Tad pateikti skaičiavimai nėra garantuotos būsimos sąskaitos. T. Povilauskas vertino scenarijų, pagal kurį šilumos suvartojimas būtų toks pats kaip pernai.
Kiek už šildymą gali tekti mokėti šį sezoną?
Skaičiuojama, kad naujos statybos 60 kv. metrų buto šildymas per visą sezoną kainuotų apie 436 eurus. Praėjusį sezoną tokio būsto šildymas atsėjo maždaug 376 eurus, todėl išlaidos padidėtų 60 eurų.
Tokio paties dydžio buto, esančio renovuotame senos statybos name, šildymo kaina galėtų išaugti nuo 652 iki 757 eurų. Tai būtų 105 eurais daugiau per visą sezoną.
Didžiausios išlaidos grėstų seno nesandaraus namo gyventojams. Jų 60 kv. metrų buto šildymas galėtų kainuoti apie 1 264 eurus – 175 eurais daugiau nei praėjusį sezoną.
Tokio būsto gyventojams šildymas per sezoną galėtų atsieiti net 828 eurais daugiau nei tokio paties ploto naujos statybos name.
Didžiausios mėnesio sąskaitos prognozuojamos sausį. Naujos statybos buto šildymas tuomet kainuotų apie 123 eurus, renovuoto namo – 195 eurus, o seno nesandaraus namo – 319 eurų.
Vis dėlto konkreti suma priklausys nuo miesto, pastato būklės, bute palaikomos temperatūros, suvartotos šilumos kiekio ir oro sąlygų.
Kas 2026 metais didina šildymo kainą?
Šį sezoną gyventojų išlaidas labiausiai didina dvi priežastys: pabrangęs biokuras ir išaugęs PVM tarifas. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, spalį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekia 7,6 cento už kilovatvalandę be PVM. Tai yra 15,5 proc. daugiau nei prieš metus.
Tačiau ši suma dar neapima galutinio gyventojo mokamo mokesčio. Pridėjus 21 proc. PVM, vidutinė kilovatvalandės kaina siekia apie 9,2 cento. Būtent tokia spalio kaina įtraukta ir į T. Povilausko skaičiavimus.
Praėjusių metų spalį kilovatvalandė su tuo metu taikytu 9 proc. PVM kainavo apie 7,2 cento. Taigi šį spalį gyventojų mokama kaina yra maždaug 28 proc. didesnė. Pačios šilumos kainos augimas sudaro 15,5 proc., o likusią dalį nulėmė PVM padidėjimas nuo 9 iki 21 procento.
Vis dėlto šis 28 proc. skirtumas taikytinas spalio palyginimui. Praėjusį sezoną nuo sausio šildymui jau buvo taikomas 21 proc. PVM, todėl vėlesniais šio sezono mėnesiais mokestinės dalies skirtumo nebeliks. Dėl to viso sezono šilumos kainos augimas vertinamas mažesnis – 15–20 procentų.
Galutinę sąskaitą gali pakeisti orai
Šildymo sąskaitą lemia du pagrindiniai dydžiai: kilovatvalandės kaina ir namo sunaudotas šilumos kiekis. Pastarąjį labiausiai veikia žiemos temperatūra.
T. Povilausko teigimu, pakaktų, kad sausis ir vasaris būtų panašūs į užpraeitų metų, o ne praėjusių, ir šildymo išlaidos galėtų net šiek tiek sumažėti.
Jeigu dėl šiltesnių orų namas sunaudotų gerokai mažiau šilumos, toks taupymas galėtų kompensuoti jos pabrangimą. Todėl brangesnė kilovatvalandė nebūtinai reikštų didesnes viso sezono išlaidas.
Ekonomistas pabrėžė, kad tikėtis šiltesnės žiemos negalima laikyti strategija, tačiau, vertinant didelių rizikų laikotarpį, nereikėtų atmesti ir palankesnio scenarijaus.
Biokuro kainą Lietuva gali veikti
T. Povilauskas biokuro rinką palygino su naftos sektoriumi. Pasak jo, Lietuva naftos žaliavos pasiūlai ir kainai, išskyrus mokesčius, įtakos beveik neturi, o biokuro pasiūla šalies rinkoje gali būti keičiama.
Biokuro pasiūla – tai rinkoje parduodamas jo kiekis. Kai biokuro yra daugiau, mažėja spaudimas jo kainai kilti. Tai nereiškia, kad Lietuva gali nustatyti norimą kainą, tačiau rinkos kainai įtakos turėti gali.
