Ruduo kapinėse reiškia ne tik artimųjų pagerbimą ir prisiminimus, bet ir suintensyvėjusius tvarkymo darbus. Prieš Vėlines žmonės puošia kapavietes, grėbia lapus, pašalina nuvytusius augalus ir ruošia kapus žiemai. Kartu šiuo laikotarpiu pastebimai padaugėja ir atliekų.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė anksčiau yra atkreipusi dėmesį, kad rudenį kapinių atliekų kiekis išauga beveik dvigubai. Pasak jos, mirusių artimųjų atminimą galima išreikšti ne tik gražiai, bet ir labiau tausojant aplinką.
Gėlėms verta rinktis natūralias alternatyvas
Kapavietėse dažnai matomos gyvos ir dirbtinės gėlės, iš jų sudarytos puokštės bei vainikai. Nors dekoracijas žmonės renkasi pagal savo skonį, specialistė ragina įvertinti ir jų poveikį aplinkai.
VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjos doc. dr. Aušros Zigmontienės teigimu, tvaresnis pasirinkimas yra gyvi augalai. Nuvytusios natūralios gėlės gali būti perdirbamos – jas išmetus į žaliųjų atliekų konteinerį, jos tampa žaliava kompostui.
Teisingai išrūšiuoti augalai, lapai ir šakelės perdirbami į kompostą, kuris vėliau naudojamas dirvožemiui gerinti. Specialistė pabrėžia, kad ypač tinkami yra daugiamečiai visžaliai augalai: jie ilgai išlieka dekoratyvūs ir nereikalauja daug priežiūros.
Tvaria alternatyva taip pat gali tapti puokštės iš sezoninių arba džiovintų gėlių, eglių šakelių, kankorėžių, šermukšnių ir kitų natūralių medžiagų.
Dirbtines gėles žmonės dažnai renkasi dėl jų ilgaamžiškumo, ypač kai artimųjų kapai yra kitoje Lietuvos pusėje. Vis dėlto jų perdirbimą apsunkina skirtingos sudedamosios medžiagos – plastikas, metalas ir tekstilė.
Tokios gėlės praktiškai neperdirbamos, todėl dažniausiai patenka į sąvartynus arba atliekų deginimo įrenginius. Pasak mokslininkės, jų naudojimas nėra pats blogiausias sprendimas tik tuomet, jei gėlės tarnauja ne vieną sezoną, yra nuplaunamos, sutvarkomos ir naudojamos dar kartą.
Žvakės: svarbu ne tik jų kiekis, bet ir rūšiavimas
Vėlinių laikotarpiu neatsiejamos ir žvakės. Ant kapų žmonės dažnai uždega kelias ar net keliolika žvakių, kurios greitai tampa atliekomis.
Doc. dr. A. Zigmontienė ragina pagalvoti, ar vienai kapavietei iš tiesų reikia 10, 15 ar 20 žvakių. Jos teigimu, artimųjų atminimas neturėtų būti matuojamas didelėmis gėlių puokštėmis ar žvakių skaičiumi.
Tvaresnis sprendimas – daugkartinės stiklinės ar iš kitos medžiagos pagamintos žvakidės. Nors jas įsigyjant tenka daugiau investuoti, vėliau pakanka pakeisti parafino arba sojų vaško įdėklus, todėl susidaro mažiau atliekų.
Jeigu naudojamos plastikinės ar stiklinės žvakės, į kurias vaškas arba parafinas yra įlietas, prieš rūšiuojant būtina pašalinti jų likučius. Neišvalytos žvakės turi būti metamos į mišrių atliekų konteinerį, nes jų nebegalima perdirbti.
Išvalius vašką, stiklinius ir plastikinius korpusus, taip pat metalines ar plastikines žvakių viršūnėles galima išmesti į atitinkamus rūšiavimo konteinerius.
Prie kapinių atliekų tvarkytojai, savivaldybės ir seniūnijos paprastai pastato konteinerius mišrioms, rūšiuojamoms ir žaliosioms atliekoms. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į jų paskirtį.
Žaliąsias ar mišrias atliekas sumetus į rūšiavimo konteinerį, užteršiamas visas jo turinys ir antrinių žaliavų nebeįmanoma tinkamai sutvarkyti. Tokiu atveju rūšiavimas tampa beprasmis.
Ar kapavietę verta visiškai uždengti plokštėmis?
Prie aplinkos taršos prisideda ir dažnos kelionės automobiliu. Per Vėlines į kapines neretai vyksta žmonės iš skirtingų Lietuvos miestų, o vėliau kelionę tęsia kitur.
Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, artimiesiems rekomenduojama vykti kartu, o ne atskirais automobiliais. Taip pat galima pasidalyti užduotimis: vienas atsiveža žvakes, kitas – gėlių. Specialistės teigimu, artimojo atminimui nebūtina ant kapo sukrauti daug daiktų – jį galima pagerbti mintimis, pokalbiu ir prisiminimais.
Automobiliu į kapines žmonės važiuoja ne tik per Vėlines, bet ir prižiūrėdami kapus. Dėl to kai kurie kapavietes visiškai uždengia plokštėmis ar plytelėmis: taip sumažėja tvarkymo poreikis, tačiau toks sprendimas turi ir neigiamų padarinių.
Jeigu visas kapo plotas uždengiamas nelaidžiomis plokštėmis, kyla klausimas, kur susigeria lietaus ir tirpstančio sniego vanduo. Sumažinus atviro dirvožemio plotą, vanduo nebegali filtruotis į gruntą.
Ši problema ypač svarbi klimato kaitos sąlygomis, kai vis dažniau pasitaiko smarkių liūčių ir per trumpą laiką iškrenta didelis kritulių kiekis. Todėl, doc. dr. A. Zigmontienės vertinimu, tvaresnė išeitis galėtų būti kapą užpilti akmenukais arba palikti atvirą žemės plotą ir jį apsodinti daugiamečiais augalais.
Lukas Zajančauskas – ROC.lt portalo redaktorius. Jis rūpinasi, kad skaitytojus pasiektų aiškios, aktualios ir lengvai suprantamos naujienos.