Serbijoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, kuriuose prezidento pareigas neseniai palikusiam populistui Aleksandrui Vučičiui rimtą iššūkį meta beveik dvejus metus prieš jo valdžią protestavęs studentų judėjimas.
Rinkimuose gali dalyvauti 6,4 mln. Serbijos rinkėjų. Jie renkasi iš 18 politinių jėgų, pretenduojančių į 250 vietų šalies parlamente.
Pagrindinė kova vyksta tarp A. Vučičiaus vadovaujamos dešiniosios Serbijos pažangos partijos (SNS) ir jaunimo remiamo „Studentų sąrašo“.
Apklausos rodo, kad abiejų pagrindinių varžovų palaikymas yra panašus, todėl rinkimų baigtį prognozuoti sunku. Manoma, kad aktyvumas bus didelis, o tai gali lemti, jog nemažai mažesnių partijų neperžengs 3 proc. rinkimų slenksčio, būtino patekti į parlamentą.
Anksčiau A. Vučičius ne kartą įveikdavo susiskaldžiusią opoziciją, tačiau lyderio neturintis studentų judėjimas tapo rimtu konkurentu. Per 14 metų nuo A. Vučičiaus partijos atėjimo į valdžią nė vienai kitai jėgai nepavyko taip stipriai sujudinti jo pozicijų.
Studentų pergalė tikriausiai būtų pastebima ne tik Serbijoje, bet ir už jos ribų, nes jaunimo bei studentų protestai vyksta įvairiose Europos šalyse.
Europos Sąjunga atidžiai vertina balsavimą
Ankstesnius Serbijos rinkimus lydėjo pranešimai apie pažeidimus, todėl Europos Sąjunga atidžiai stebi balsavimo procesą šioje šalyje kandidatėje į Bendriją.
Tarptautiniai ir vietos rinkimų stebėtojai jau yra išreiškę susirūpinimą dėl kampanijos saugumo bei sąžiningumo. Kampanijos laikotarpiu būta sulaikymų, valdžia beveik visiškai kontroliavo žiniasklaidą, taip pat skelbta apie aktyvistų sekimą ir prieš juos nukreiptas kibernetines atakas.
Šiemet per vietos rinkimus, vykusius 10 Serbijos savivaldybių, buvo smurtaujama prieš žurnalistus ir aktyvistus. Po 2023 m. parlamento rinkimų opozicija rengė protestus, tvirtindama, kad balsavimas buvo suklastotas.
A. Vučičius siekia vėl tapti premjeru
Jei SNS laimėtų daugiausia balsų, beveik dvi kadencijas prezidento pareigas ėjęs A. Vučičius užimtų ministro pirmininko postą. Praėjusį mėnesį jis atsistatydino iš prezidento pareigų, kad galėtų vadovauti partijai rinkimų kampanijoje.
Populistų palaikymas sumažėjo po prieš dvejus metus Serbijos šiaurėje įvykusios nelaimės, kai sugriuvus betoninei geležinkelio stoties stoginei žuvo 16 žmonių. Katastrofa išprovokavo jaunimo protestus, kuriuose reikalauta nustatyti atsakingus asmenis ir užtikrinti teisingumą aukoms.
Protestuotojų pyktį stiprino visuomenėje paplitę kaltinimai aukšto lygio korupcija ir savų protegavimu. Jų teigimu, korupcija lėmė aplaidumą renovuojant Novi Sado geležinkelio stotį, o tai galiausiai prisidėjo prie stoginės griūties.
Vis dėlto nemaža dalis Serbijos rinkėjų A. Vučičių tebepalaiko. Jo šalininkai jį laiko sumaniu lyderiu, galinčiu vadovauti šaliai pasaulinio neapibrėžtumo laikotarpiu. Tokį įvaizdį nuosekliai stiprino pagrindinės žiniasklaidos priemonės.
Studentų judėjimas laužo įprastą politinę schemą
Neseniai įkurtas „Studentų sąrašas“ išsiskiria iš kitų Serbijos politinių organizacijų. Judėjimą subūrė universitetų studentai, tačiau patys jie į kandidatų sąrašą neįtraukti. Vietoj jų kandidatuoja mažai žinomi ekspertai, sportininkai, ūkininkai ir menininkai.
Tokiu būdu siekta priešintis vienasmeniam A. Vučičiaus valdymui ir atkurti bendruomeniškumo bei solidarumo jausmą. Kampanijos šūkiu „Mes žinome, kaip“ judėjimas žadėjo, pasikeitus valdžiai, atkurti Serbijos ekonomiką ir demokratiją, nesivadovaujant partijų interesais.
Studentų energija patraukė vietos politikais nusivylusius rinkėjus. Valdžią palaikanti žiniasklaida juos kritikavo, tačiau judėjimo atstovai dviračiais ir pėsčiomis keliavo po šalį, siekdami pasiekti kaimo vietovių gyventojus, tarp kurių A. Vučičius tradiciškai turi stiprų palaikymą.
Rezultatų laukimą lydi nerimas
Įvairių rinkimų apklausų duomenys nesutampa, o abi stovyklos teigia esančios priekyje. Kai kurie analitikai perspėja, kad po rinkimų gali kilti nestabilumas, ypač jei pagrindinius varžovus skirs nedidelis balsų skaičius.
A. Vučičius yra pareiškęs, kad pralaimėjimą pripažintų, jei SNS netektų daugiausia balsų. Tačiau jis taip pat perspėjo, jog jo partijai laimėjus ir prasidėjus protestams dėl tariamai suklastotų rinkimų, demonstracijos būtų nedelsiant nuslopintos.
Valstybinė rinkimų komisija oficialius rezultatus turėtų paskelbti ne anksčiau kaip pirmadienį.
Konfliktus stebinčios organizacijos ACLED Rytų Europos analitikė Magda Anastasijevič teigė, kad pastaruoju metu Serbijoje daugėja su rinkimais susijusio smurto. Pasak jos, įtampa gali dar labiau išaugti, ypač tuo atveju, jei rinkimų rezultatai būtų užginčyti.
