Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) praneša, kad pasienyje su Kaliningrado sritimi padėtis išlieka rami. Neteisėtų migrantų iš Baltarusijos čia nefiksuojama jau penktą parą iš eilės.
Į pagalbą pasieniečiams karius tikimasi atsiųsti ketvirtadienį. VSAT patarėjas Giedrius Mišutis naujienų agentūrai ELTA sakė, kad migrantų pasienyje nėra jau kelias dienas.
Trečiadienio vakarą paskelbta, kad valstybės sienos su Rusija apsaugai bus pasitelktos Lietuvos kariuomenės pajėgos. Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, sutarta skirti iki kuopos, tai yra maždaug 100 karių.
Numatoma, kad kariai prie Kaliningrado bus dislokuoti maždaug dviem savaitėms. Vis dėlto šis laikotarpis ir karių skaičius gali būti keičiami, atsižvelgiant į situacijos pokyčius.
Kariuomenės pagalbos paprašė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Sprendimu siekiama sustiprinti sienos apsaugą, taip pat reaguojama į galimos mobilizacijos Rusijoje riziką. Tokiu atveju į Lietuvą galėtų bandyti patekti nuo mobilizacijos bėgantys Rusijos piliečiai.
R. Kaunas teigė, kad viešojoje erdvėje matyti signalų apie Rusijoje planuojamą mobilizaciją, todėl neatmetama galimybė, kad jos vengiantys žmonės mėgins vykti į Lenkiją arba Lietuvą. Dėl to, ministro teigimu, pasienyje būtina užtikrinti maksimalią apsaugą.
Pasak jo, situaciją apsunkina tai, kad pasienyje su Kaliningrado sritimi nėra fizinių barjerų. Tuo metu pasienyje su Baltarusija įrengta siena ir tvora, todėl ten apsaugos priemonės jau yra sustiprintos. Prie Kaliningrado sienos apsaugai užtikrinti reikia daugiau žmonių.
Minimi galimi bandymai prašyti prieglobsčio
M. Katelynas ketvirtadienį taip pat aiškino, kad kariuomenė pasitelkiama įvertinus galimą mobilizaciją Rusijoje. Dėl jos į Lietuvą gali mėginti patekti žmonės, norintys išvengti šaukimo ir prašyti prieglobsčio.
Ministras Seime žurnalistams sakė, kad tokie asmenys galėtų bandyti patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Sprendimui įtakos turėjo ir Latvijoje įvykęs incidentas, kai maždaug 20 migrantų grupė iš Baltarusijos bandė patekti į šalį.
Nors kariai bus pasitelkti padėti pasieniečiams, M. Katelynas pabrėžė, kad grėsmės lygis Lietuvoje nesikeičia. Be to, į pasienį prie Kaliningrado neplanuojama perkelti papildomų VSAT pajėgų iš kitų vietų.
Ministro teigimu, pasieniečių rezervas nėra neribotas, todėl jie šiuo metu nėra perkeliami nuo vienos sienos dalies į kitą. Kariuomenė taip pat nebus pasitelkta pasienyje su Baltarusija.
Latvijoje migrantus lydėjo kaukėti asmenys
Šią savaitę mažiausiai 20 migrantų grupė, lydima kaukėtų asmenų, bandė neteisėtai kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną. Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos pranešė, kad migrantus lydėję žmonės buvo ginkluoti, grasino kariams ir aktyviai ragino bei stūmė migrantus Latvijos teritorijos link.
Po kelių valandų kaukėti asmenys patys pateko į Latviją. Ten jie apgadino elektros skirstomąją spintą ir pavogė vaizdo kameras, o Latvijos pareigūnams dar neatvykus grįžo į Baltarusiją.
Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vertinimu, šis įvykis rodo, kad prie Latvijos ir Baltarusijos sienos tęsiamos tyčinės provokacijos ir keliamos hibridinės grėsmės. Neteisėta migracija, jų teigimu, naudojama spaudimui prie Latvijos, Europos Sąjungos ir NATO išorės sienų daryti.
Šiemet iš Baltarusijos pusės neteisėtai kirsti Latvijos sieną sutrukdyta beveik 12 tūkst. žmonių.
VSAT duomenimis, pernai Lietuvos pareigūnai neleistinose vietose į šalį iš Baltarusijos neleido patekti daugiau nei 1,65 tūkst. asmenų, o šiemet tokių atvejų buvo 1 693.
Nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į Lietuvą iš viso neįleista apie 26,3 tūkst. neteisėtų migrantų. Į rytines Europos Sąjungos valstybes migrantai pradėjo plūsti 2021 metais, o Vakarų šalys dėl susidariusios situacijos apkaltino Minsko režimą.
