Musulmonų bendruomenė Lietuvoje teigia stokojanti tinkamų vietų maldai ir tvirtina leidimo statyti mečetę prašanti jau kelis dešimtmečius. Tuo metu dalis politikų tokiai idėjai nepritaria, baimindamiesi, kad naujos mečetės galėtų tapti papildomu migrantų traukos centru.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.
Musulmonų bendruomenė kalba apie diskriminaciją
A. Beganskas teigė, kad diskriminaciją bendruomenė ypač pajuto per įvykius prie Kauno mečetės. Jo vertinimu, nors protestų pradžioje buvo kalbama apie imigraciją, vėliau dalis veiksmų nukrypo prieš musulmonus ir islamą.
Muftijus atkreipė dėmesį, kad protestuotojai nesirinko prie cerkvių ar bažnyčių, nors jose taip pat lankosi iš Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių atvykę žmonės. Todėl, pasak jo, musulmonai jaučia, kad būtent jų bendruomenė pasirenkama kaip silpniausia grupė, kurią patogu apkaltinti.
A. Beganskas pabrėžė, kad mečetės ir su ja susijusių klausimų musulmonų bendruomenė nekelia tik dabar. Pasak jo, Vilniaus mečetės statybos leidimo prašymai teikiami nuo 1994 metų, kai Lietuvoje daugiausia buvo Lietuvos totoriai.
Įvairiais laikotarpiais kreiptasi Lietuvos totorių bendruomenės, muftiato ir Vilniaus musulmonų sunitų religinės bendruomenės vardu. Tačiau, jo teigimu, atsakymai visada būdavo neigiami arba jų apskritai nebuvo sulaukiama.
Muftijus taip pat tvirtino, kad bendruomenė neprašė savivaldybių pačioms pastatyti mečetę. Buvo prašoma tik leidimo – musulmonai esą būtų patys pasirūpinę statyba arba sutvarkę turimas patalpas. Dėl galimybės sutvarkyti ir Kauno mečetės aplinką taip pat buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę, tačiau, A. Begansko teigimu, vienoms bendruomenėms leidimai suteikiami, o kitoms – ne.
Sinica: nauja mečetė galėtų tapti traukos veiksniu
V. Sinica sakė, kad migracijos kontekste leidimas statyti naują mečetę galėtų būti suprastas kaip ženklas, jog Lietuva yra svetinga migrantams ir sudaro jiems palankias sąlygas.
Vis dėlto politikas pabrėžė, kad religijos laisvė ir galimybė melstis neturėtų būti ribojamos. Jis priminė, kad Vilniuje musulmonai meldžiasi Smolensko gatvėje, Jeruzalėje ir kitose vietose, nors šios erdvės nėra oficialios mečetės.
V. Sinica tai palygino su Pilaitės rajonu, kuriame iki maždaug 2020 metų nebuvo bažnyčios. Tuo metu gyventojai melsdavosi mokyklos aktų salėje, kuri galėjo būti tinkama maldos vieta.
Jo vertinimu, jei tikintieji nebetelpa vienoje vietoje, jie gali pasiskirstyti į kelias erdves. Tačiau valstybė, pasak politiko, neturėtų teikti specialios pagalbos – tai esą turėtų būti pačios musulmonų bendruomenės reikalas.
A. Beganskas atsakė, kad valstybės finansinės paramos bendruomenė neprašo. Jo teigimu, nuo 1994 metų buvo prašoma tik leidimo statyti mečetę, tačiau atsakymai nuolat ragino palaukti, nurodė nepritariantys arba apskritai nebuvo pateikti.
Muftijus taip pat nesutiko su politikų teiginiais, kad mečetės statybos klausimą būtų galima spręsti tik sumažėjus migrantų skaičiui. Jis pabrėžė, kad tuo metu, kai prašymai buvo teikiami, migrantų Lietuvoje nebuvo.
Ar centrinė mečetė sumažintų radikalizmo grėsmę?
Kalbėdamas apie galimas radikalizmo apraiškas, A. Beganskas teigė, kad musulmonų bendruomenė šiuo klausimu palaiko ryšį su Lietuvos saugumo departamentu.
Pasak jo, departamentas pritaria požiūriui, jog centrinė mečetė Vilniuje galėtų būti naudinga visiems ir dar labiau sumažintų radikalizmo bei ekstremizmo grėsmę Lietuvoje.
A. Beganskas aiškino, kad nesant bendros pagrindinės maldos vietos žmonės išsiskirsto į atskiras grupes ir renkasi skirtingais keliais. Todėl, jo manymu, negalima atsakomybės už Lietuvoje vykstančius procesus priskirti muftiatui, jei atskiros grupės ar organizacijos jam nepriklauso.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai pateikiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
