Ilgai gyventi norėtų daugelis, tačiau sulaukti daugiau nei 100 metų dažniausiai norima tik tuomet, jei iki garbaus amžiaus pavyktų išsaugoti gerą sveikatą. Ar įmanoma senėjimą atitolinti arba bent jau ilgiau išlikti sveikam?
Apie tai, kokie būdai turi stipriausią mokslinį pagrindą, pasakojo gydytojas geriatras, Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna.
Vien paso amžiaus nepakanka
Vertindamas teiginius, kad dabartinė vaikų karta tikrai gyvens ilgiau nei 100 metų, profesorius buvo atsargus. Jis teigė tikintis sparčiai tobulėjančiu mokslu, tačiau šiandien nėra mokslinio pagrindo tokioms prognozėms patvirtinti.
Anot V. Aleknos, žmogaus amžius gali būti vertinamas ne vien pagal biologinius rodiklius, funkcijas, kraujo tyrimus ar biocheminius žymenis. Vis daugiau dėmesio skiriama ląstelių būklei, o tam pasitelkiama epigenetinio laikrodžio arba epigenetinio amžiaus sąvoka.
Profesorius pabrėžė, kad žmogus vienu metu turi kelis amžius: biologinį, epigenetinį ir chronologinį-kalendorinį, kuris įrašomas pase. Būtent pagal pastarąjį neretai, nors ne visada tiksliai, sprendžiama apie žmogaus fizines ir kognityvines galimybes. Gydytojo manymu, pasas kaip pagrindinis vertinimo kriterijus jau yra pasenęs.
Ląstelę atjauninti galima, bet visą organizmą – neaišku
Profesorius išskyrė pirminį, arba biologinį, ir antrinį senėjimą. Pirminis senėjimas vertinamas pagal genetinius pokyčius, kurie vyksta nuolat, iš dalies nepriklauso nuo žmogaus ir yra negrįžtami.
Net jei 70 metų žmogus neturi nė vienos ligos ir gyvena sveikai, jo raumenų veikla, reakcija bei kognityvinės funkcijos vis tiek nebus tokios pačios kaip 30-ies. Taip nutinka dėl ląstelėse vykstančių pokyčių, įskaitant mažesnę mitochondrijų gaminamą energiją ir kitus mechanizmus.
Vis dėlto mokslininkas neatmetė galimybės tam tikru mastu paveikti atskiras ląsteles. Jis nurodė, kad jau atliekami klinikiniai tyrimai, kuriuose siekiama ląsteles jauninti. Tačiau kol kas nėra pagrindo tvirtinti, jog galima atjauninti visą organizmą.
Be to, nėra nė vieno įrodymo, kad ląstelės ar viso žmogaus biologinis „atjauninimas“ pailgina gyvenimo trukmę. Todėl epigenetinio laikrodžio atsukimas penkeriais metais savaime nereiškia, kad žmogus gyvens penkeriais metais ilgiau. Profesorius tai vadino pagrindiniu paradoksu.
„Jeigu ilgaamžiškumui iki 60 metų svarbiausia širdis, tai po 60 metų svarbiausia raumenys“, – teigė V. Alekna.
Kas iš tikrųjų padeda lėtinti senėjimą?
Antrinis, dažnai patologiniu vadinamas senėjimas, susijęs su gyvenimo būdu ir ligomis. Šioje srityje mokslinių įrodymų yra daugiau, nes dalį veiksnių galima pakeisti.
Vienas svarbiausių jų – fizinis aktyvumas. Profesorius pabrėžė, kad kalbama ne tik apie judėjimą apskritai, bet ir apie raumenų masės bei jų funkcijų išsaugojimą.
Svarbi ir mityba, tačiau, pasak gydytojo, tvirčiausi įrodymai siejami pirmiausia su Viduržemio jūros dieta. Naudos gali turėti daržovės ir skaidulos, tačiau daugelio kitų populiarių patarimų pagrindas dažnai tėra tikėjimas.
V. Alekna pabrėžė, kad nėra vieno „supermaisto“, galinčio išspręsti visas problemas. Sveikatą lemia kasdienis atskirų mitybos pasirinkimų derinys, o ne vienas produktas.
Ilgaamžiškumui taip pat svarbus subalansuotas miegas, streso valdymas ir nerūkymas. Gydytojas pabrėžė, kad biologiniu požiūriu rūkymas organizmui nesuteikia jokios naudos ir yra labai žalingas.
Ne mažiau reikšminga ir prevencija: kraujo tyrimai, gliukozės bei cholesterolio kontrolė ir kūno sudėties vertinimas.
Didžiausias senėjimo lūžis fiksuojamas apie 75 metus
Senėjimas kiekvienam vyksta skirtingai. Vienas 90-metis gali būti slaugomas jau 20 metų, o kitas tokio paties amžiaus žmogus iki mirties gali važinėti, slidinėti, bėgioti ir lankytis teatre.
Skirtumus iš dalies aiškina DNR metilinimo procesai. Ląstelių DNR kaupiasi tam tikri žymenys, o jų profilis skirtingais gyvenimo tarpsniais kinta. Pagal šiuos pokyčius genetikai gali nustatyti vadinamąjį epigenetinį laikrodį.
Pavyzdžiui, 70 metų žmogus pagal epigenetinį profilį gali būti priskirtas grupei, labiau atitinkančiai 45 metų amžių. Profesorius mano, kad šis rodiklis yra labai perspektyvus, todėl ateityje, galbūt gana greitai, jį gali pradėti taikyti ir praktinė medicina.
Pasak gydytojo, Lietuvoje didžiausias senėjimo lūžis įvyksta maždaug apie 75 metus.
Rinkodara lenkia mokslą
Kalbėdamas apie pastaraisiais metais išpopuliarėjusį ilgaamžiškumo judėjimą, įvairius papildus ir technologijas, profesorius perspėjo, kad rinkodaros pažadai kol kas dažnai lenkia patikimus mokslinius įrodymus.
Nors kai kurios kryptys po truputį sulaukia patvirtinimo, kitos nepasiteisina. Tačiau šiuo metu tvirtų įrodymų, kad populiarios ilgaamžiškumo priemonės iš tiesų pailgina gyvenimą, vis dar nėra.
