Užimtumo tarnybos užsakymu atliktas „Sprinter tyrimų“ tyrimas parodė, kad pusė jaunų žmonių tikisi uždirbti po 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau ekspertai svarsto, ar tokie lūkesčiai atitinka pradedančiųjų galimybes ir darbo rinkos realybę.
L. Dapkaus teigimu, tyrimas tiksliau apibrėžia tendencijas, kurios jau kurį laiką matomos darbo rinkoje. Kasmet atliekamos darbdavių apklausos atskleidžia ir išskirtinių atvejų: vienas jaunas darbuotojas į darbą nebegrįžta, nes prastai jaučiasi jo šuo, o kitas teigia perdegęs, nors įmonėje dirba trumpiau nei pusmetį.
Pasak jo, šis jaunų žmonių portretas turėtų būti svarbus ne tik tiems, kurie kuria darbo rinkos principus, bet ir darbdaviams. Tai signalas, kad į darbo rinką atėjo karta, turinti kitokių poreikių. Jei į juos nebus atsižvelgta, darbuotojų rasti bus vis sunkiau, o personalo kaita gali išlikti didelė.
Tačiau ši žinia aktuali ir pačiam jaunimui. Lūkesčiai yra aukšti, o darbo rinka ir profesijos keičiasi taip sparčiai, kad dalis žmonių gali joje neberasti vietos. Pradedantieji ir stažuotojai lengvai pakeičiami technologijomis ar robotais, kurie tas pačias užduotis gali atlikti nepavargdami. Skaičiai rodo, kad po pandemijos tokių darbuotojų samda smarkiai sumažėjo.
S. Gailiūnas sakė, kad tyrimo rezultatai jo nenustebino, nes panašias nuotaikas galima pastebėti ir dabartinėje darbo rinkoje. Vis dėlto, jo vertinimu, jauni žmonės, reikalaudami didesnio atlyginimo, ne visada tinkamai įvertina savo galimybes, žinias, kompetencijas ir įgūdžius. Kai kuriais atvejais aukšti reikalavimai keliami net nebaigus nei profesinės, nei aukštosios mokyklos.
Ekspertas mano, kad jaunimas savimi pasitiki, stebi kitų panašaus amžiaus žmonių gyvenimą ir nenori gyventi prasčiau. Norima tokio pat arba geresnio gyvenimo, tačiau ne visada įvertinama, kokių pastangų ir papildomų gebėjimų tam reikia. Matydami savo tėvų gyvenimo lygį, dalis jaunuolių gali priprasti prie tam tikro komforto ir tikėtis, kad jis bus pasiektas be didesnių pastangų.
Ar 1,5 tūkst. eurų pakanka pragyventi?
G. Gradeckaitė atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis jaunų žmonių dirba ne dėl patirties, o tam, kad galėtų išgyventi. Jos teigimu, investicijos į studentą Lietuvoje yra gerokai mažesnės nei Europos Sąjungos vidurkis, todėl studentai ir kiti jauni žmonės dažnai priversti dirbti dėl būtiniausių poreikių.
Didmiesčiuose didesni atlyginimo lūkesčiai, jos vertinimu, yra suprantami. Nuoma, studijos ir pasirengimas savarankiškam gyvenimui kainuoja brangiai, todėl tyrimo išvada, kad daugiau nei pusė jaunų žmonių nori uždirbti bent 1,5 tūkst. eurų, yra pagrįsta.
S. Gailiūnas priminė, kad Lietuvoje, taip pat ir tarp jaunimo, nedarbo lygis yra aukštas. Todėl, jo manymu, vertinant pragyvenimo klausimą nereikėtų atlyginimo dydžio suabsoliutinti – kai kuriais atvejais jis galėtų būti ir mažesnis.
Kita vertus, ekspertas pabrėžė, kad dalis jaunų žmonių dar nėra savarankiški. Abejonių kelia ir tokie atvejai, kai kandidatas į darbo pokalbį ateina kartu su mama – tai verčia klausti, ar jauno žmogaus pasirengime savarankiškam gyvenimui nieko netrūksta.
