Juostinės pūslelinės bėrimas dažniausiai sugyja per kelias savaites, tačiau tai ne visada reiškia, kad liga baigėsi. Kai kuriems žmonėms pažeistoje vietoje skausmas išlieka dar kelis mėnesius, o kartais – net metus ar ilgiau. Jis gali deginti, durti, priminti elektros iškrovą, o nemalonius pojūčius gali sukelti net drabužio prisilietimas prie odos.
Ši būklė vadinama poherpetine neuralgija ir yra dažniausia juostinės pūslelinės komplikacija. Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio vadovė doc. Liuda Brogienė aiškina, kad bėrimas gali būti jau visiškai išnykęs, tačiau skausmas išlieka dėl ligos metu pažeistų nervų. Nors oda sugyja, pažeistas nervas dar kurį laiką gali siųsti skausmo signalus.
Virusas po vėjaraupių lieka organizme
Poherpetinė neuralgija – tai nervinis skausmas, juntamas juostinės pūslelinės pažeistoje kūno vietoje po to, kai bėrimas jau yra sugijęs. Juostinę pūslelinę sukelia tas pats virusas, kuris sukelia vėjaraupius. Persirgus vėjaraupiais jis iš organizmo nepasišalina – lieka neaktyvus nervų sistemoje ir po daugelio metų gali vėl suaktyvėti.
Ligos metu virusas gali sukelti nervo uždegimą ir jį pažeisti. Dėl to odai sugijus nervo pažeidimas kartais išlieka, o nervas toliau perduoda skausmo signalus.
Poherpetinei neuralgijai būdingas neuropatinis skausmas, kylantis dėl nervo pažeidimo. Žmonės jį gali apibūdinti kaip deginimą, badymą, dūrimą, šaudymą ar elektros iškrovą primenantį pojūtį. Taip pat gali pasireikšti tirpimas, niežėjimas, dilgčiojimas ir pakitęs odos jautrumas.
Vienas tipiškiausių požymių – skausmą sukelia įprastai neskausmingi dirgikliai. Nemalonius pojūčius gali išprovokuoti drabužis, patalynė, lengvas prisilietimas ar net vėjo gūsis. Šis reiškinys vadinamas alodinija. Nors matomo odos pažeidimo nebelieka, skausmas gali būti labai stiprus.
Ši komplikacija išsivysto ne visiems, persirgusiems juostine pūsleline. Jos tikimybė didėja su amžiumi, todėl dažniau ji pasireiškia vyresniems žmonėms. Didesnė rizika taip pat tenka žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, juostinės pūslelinės metu jautusiems stiprų skausmą arba sirgusiems sunkesne ligos forma.
Stipraus skausmo nereikėtų tiesiog iškentėti
Nors bėrimas paprastai užgyja per kelias savaites, nervų skausmas gali trukti gerokai ilgiau. Vieniems jis palaipsniui sumažėja per kelis mėnesius, kitiems gali tęstis metus ar dar ilgiau.
Vis dėlto nereikėtų laukti kelis mėnesius, kad būtų galima kreiptis pagalbos. Jei bėrimas gyja arba jau yra sugijęs, tačiau skausmas išlieka stiprus, trukdo miegoti, judėti, dirbti ar atlikti kasdienius veiksmus, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Ypač svarbu nedelsti, jei juostinė pūslelinė pažeidė veidą ar akies sritį, atsirado regėjimo pokyčių, naujas raumenų silpnumas, ryškus tirpimas arba kitų neįprastų neurologinių simptomų.
Poherpetinė neuralgija gydoma kitaip nei įprastas skausmas, nes jo priežastis yra pažeistas nervas. Dėl to nereceptinių vaistų nuo skausmo poveikio dažnai nepakanka. Gydytojas gali skirti vaistų, veikiančių su neuropatiniu skausmu susijusius nervų sistemos mechanizmus. Taip pat gali būti taikomas vietinis gydymas, o sudėtingesniais atvejais – kiti skausmo kontrolės metodai.
Kai kurie tokie vaistai visuomenėje labiau žinomi dėl vartojimo epilepsijai ar depresijai gydyti, tačiau neuropatinio skausmo atveju jie skiriami ne dėl šių ligų. Jie veikia nervų sistemos mechanizmus ir gali sumažinti nervinį skausmą.
Jei skausmo nepavyksta kontroliuoti, gali prireikti neurologo arba skausmo gydytojo konsultacijos. Vaistų nuo skausmo dozės savarankiškai didinti nereikėtų – gydymas parenkamas individualiai.
Gydymo pradžia gali turėti reikšmės
Pastebėjus juostinės pūslelinės požymius, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Antivirusinis gydymas veiksmingiausias, kai pradedamas anksti, ypač per pirmąsias 72 valandas nuo bėrimo atsiradimo.
Vėliau pradėtas gydymas savaime nereiškia, kad žmogui būtinai išsivystys poherpetinė neuralgija. Vis dėlto laiku pradėtas gydymas gali sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti jos sunkumą.
Visiškai panaikinti komplikacijos rizikos neįmanoma, tačiau ją galima mažinti. Tam svarbu laiku atpažinti juostinę pūslelinę ir kuo anksčiau pradėti gydymą. Kita prevencijos priemonė – skiepai nuo juostinės pūslelinės. Jie mažina tikimybę susirgti šia liga, todėl kartu mažėja ir jos komplikacijų, įskaitant poherpetinę neuralgiją, rizika.
Išnykęs bėrimas ne visada reiškia, kad liga nepaliko pasekmių. Jei buvusio bėrimo vietoje išlieka deginantis, šaudantis ar net nuo lengvo prisilietimo kylantis skausmas, jo nereikėtų kentėti – poherpetinei neuralgijai gydyti yra įvairių būdų, o tinkamiausią gydymą gydytojas parenka kiekvienam pacientui atskirai.
