Neramią naktį Lietuvos oro erdvėje užfiksuoti ne tik kontrabandiniai balionai, bet ir dronai. Vienas bepilotis orlaivis įskrido į šalies teritoriją, tačiau NATO naikintuvams jo sunaikinti nepavyko, nors buvo paleistos dvi raketos. Atsargos generolas ir buvęs Lietuvos oro pajėgų vadas Edvardas Mažeikis paaiškino, kas galėjo sutrukdyti tai padaryti.
Raketos galėjo nesuveikti dėl įvairių priežasčių
Pirmosios raketos nuolaužos nukrito Biržų rajone. E. Mažeikio teigimu, aplinkybes turėtų padėti nustatyti naikintuvo objektyvios kontrolės prietaisų įrašai, raketos likučiai ir kita informacija. Taip būtų galima atkurti visą atakos eigą ir išsiaiškinti, kodėl raketa nepataikė arba nesuveikė.
Generolas nurodė, kad galimų priežasčių yra ne viena. Įtakos galėjo turėti techniniai gedimai, naikintuvo radaro veikimas ar meteorologinės sąlygos. Taip pat dronas galėjo nusileisti į labai mažą aukštį, todėl raketos užvedimo galvutei tapo sunkiau aptikti taikinį. Trukdyti galėjo ir medžiai bei kitos natūralios kliūtys.
E. Mažeikis neatmetė ir žmogiškosios klaidos galimybės. Naikintuvo pilotas atakai prieš lėtai skrendantį propelerinį droną turi labai mažai laiko: pats naikintuvas juda dideliu greičiu, o taikinys – gerokai lėčiau. Raketą sudėtinga paleisti tiek iš per didelio, tiek iš per mažo atstumo, nes tinkamas atakos momentas yra labai trumpas.
Raketos susinaikinimas po nepataikymo, pasak generolo, yra įprasta jų konstrukcijoje numatyta funkcija. Jei raketa praskrieja pro taikinį, po kurio laiko ji sprogsta ore, kad ant žemės padarytų kuo mažiau žalos. Tokiu atveju į paviršių paprastai nukrenta tik smulkios nuolaužos. E. Mažeikio teigimu, tokia sistema naudojama visose aviacinėse raketose.
Kas nutiko antrajai raketai?
Klausimų kilo ir dėl antrosios raketos, nes iš viso buvo paleistos dvi. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad orlaivis su raketa saugiai nusileido ant žemės, o dabar raketa priklauso oro gynybos misiją vykdžiusiai šaliai. Tai esą dar turės būti išsiaiškinta.
E. Mažeikis svarstė, kad raketą galėjo būti mėginama paleisti, tačiau neužsivedė jos pagrindinis, vadinamasis maršinis, variklis. Tokiu atveju ji galėjo likti pritvirtinta po naikintuvo sparnu. Vis dėlto generolas pabrėžė, kad naikintuvas turi daugiau nei dvi raketas, todėl kariuomenės vado žodžiai galėjo reikšti ir tai, kad orlaivis nusileido su kitomis raketomis.
Jeigu buvo kalbama būtent apie antrąją raketą, tikėtina, kad ji neatsikabino nuo pakabinimo taško. Pasak E. Mažeikio, tokie atvejai pasitaiko, nes technika gali sugesti. Įtakos gali turėti drėgmė ar kitos aplinkybės.
Daugiau radarų neatsakytų, kam priklauso dronas
Buvo keliama versija, kad dronas galėjo būti ukrainietiškas ir nuo kurso nukrypti dėl Rusijos naudojamų priemonių. Tą naktį Ukrainos dronai atakavo objektus Rusijoje, tarp jų – Ust Lugos uostą netoli Sankt Peterburgo. E. Mažeikis teigė, kad būtent ukrainietiško drono versija šiuo metu atrodo labiausiai tikėtina, tačiau galutinai tai patvirtinti būtų sudėtinga.
Generolas pabrėžė, kad radarai paprastai negali nustatyti drono priklausomybės. Net radus nuolaužas reikėtų išsamaus tyrimo, kad būtų galima nustatyti, kas orlaivį pagamino, kam jis priklauso ir kas jį paleido. Gamintojas nebūtinai yra tas pats, kas drono operatorius.
Baltarusija apie droną pranešė pagal veikiančią ryšio liniją
Lietuvos pareigūnai nurodė, kad apie droną Lietuvą informavo Baltarusija. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis tokį pranešimą įvertino kaip teigiamą ženklą.
E. Mažeikis paaiškino, kad ryšio linija tarp Lietuvos ir Baltarusijos veikia nuo 2004 metų. Tuo metu jis pats, eidamas oro pajėgų vado pareigas, Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos pavedimu pasirašė susitarimą dėl keitimosi informacija.
Ši sistema leidžia Minskui paskambinti į Kaune esantį Lietuvos oro erdvės kontrolės centrą, o Lietuvai – susisiekti su Minsku ir pranešti apie pasienio zonoje pastebėtus taikinius ar kitus nesusipratimus. Generolas sakė, kad Baltarusija informuoja ne visada, tačiau dažniau tai daro tada, kai jos teritorijoje skrenda ne Rusijos, o Ukrainos dronai.
Lietuvos radarai, pasak E. Mažeikio, šiuos dronus pastebėjo dar gerokai iki jiems priartėjant prie Lietuvos sienos. Jis taip pat abejojo, ar tą pačią naktį fiksuoti oro balionai buvo susiję su dronais. Jei balionus leido kontrabandininkai, mažai tikėtina, kad jie derino veiksmus su Ukrainos pareigūnais. Todėl tai galėjo būti tiesiog sutapimas.
Jeigu prie balionų paleidimo buvo prisidėjusios Baltarusijos specialiosios tarnybos ir jos norėjo patikrinti Lietuvos reakciją į didesnį krūvį, ši naktis šalies institucijoms buvo intensyvi. Lietuvos oro erdvės kontrolės ir stebėjimo valdyba, karinės oro pajėgos bei naikintuvų kovinį valdymą atliekantys lietuvių operatoriai turėjo vienu metu stebėti dronus, į Lietuvą skridusį orlaivį, balionus ir pakilusius naikintuvus.
Generolas chaoso naktį neįžvelgė
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas nakties įvykius pavadino chaotiškais ir teigė, kad oro gynyba ministrui Kaunui netapo prioritetu. Premjeras Mindaugas Sinkevičius su tokiu vertinimu nesutiko ir sakė, kad chaoso nebuvo bei pareigūnams priekaištų neturi.
E. Mažeikis taip pat nemanė, kad tą naktį kilo didelis chaosas. Jo vertinimu, sistemos veikė taip, kaip turėjo: naikintuvai buvo pakelti, o dronas surastas ir identifikuotas.
Generolas teigė, kad sprendimas nenumatyti drono numušimo Kauno apylinkėse galėjo būti brandus. Taip esą išvengta rizikos, kad nuolaužos nukris ant sodybos ar sukels kitų neigiamų padarinių. Jis taip pat nesutiko teigti, kad Krašto apsaugos ministerija neskiria dėmesio oro gynybai, nors visada galima siekti daugiau, geriau ir greičiau.
Gyventojai neturėtų ignoruoti perspėjimų
Krizių valdymo centro vadovas Vitkauskas pastebėjo, kad viešojoje erdvėje daugėja raginimų nebereaguoti į pranešimus apie oro grėsmes. Jis paragino gyventojus to nedaryti, vykdyti pateiktas instrukcijas ir taip rūpintis savo saugumu.
E. Mažeikis teigė, kad visuomenė gali priprasti prie perspėjimų ir į juos nebereaguoti, manydama, jog žmonės tik be reikalo pažadinami. Tačiau, jo nuomone, tokios procedūros taip pat gali tapti savotiška treniruote: gyventojai galėtų iš anksto išsiaiškinti, kur yra artimiausia slėptuvė, ir patikrinti, ar ji prieinama.
Generolas pabrėžė, kad būtina rasti pusiausvyrą – neskelbti pavojaus be pagrindo, tačiau kartu neignoruoti realios grėsmės. Pasak jo, tai sudėtinga užduotis pareigūnams, nes vieni gyventojai gali manyti, kad perspėjimas paskelbtas be reikalo, o kiti klausti, kodėl apie pavojų nebuvo informuota.
E. Mažeikio vertinimu, visuomenė dabar iš esmės pasidalijusi į kelias grupes. Vieni žmonės dėl perspėjimų labai susirūpina ir nebegali miegoti, kiti į pavojų reaguoja ramiau, o daliai gyventojų tai apskritai nerūpi. Todėl vieno sprendimo, kuris patenkintų visus, šioje situacijoje nėra.

