Siekdama užkirsti kelią neteisėtam žmogaus balso klonavimui ir naudojimui, grupė Seimo narių užregistravo Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti teisę į balsą.
Siūlomame projekte numatoma, kad išimtys būtų taikomos parodijai ir satyrai. Vis dėlto tokia išimtis negalėtų būti naudojama klaidinant žmones dėl įrašo autentiškumo ar pažeidžiant žmogaus garbę, orumą, dalykinę reputaciją ir privatų gyvenimą.
Pataisų autoriai pabrėžia, kad sparčiai vystantis dirbtinio intelekto technologijoms balsas gali būti pasitelktas dezinformacijai, sukčiavimui ir kitai neteisėtai veiklai. Dėl to, jų vertinimu, būtina iš anksto nustatyti apsaugą.
Vienas iš projekto autorių, konservatorius Vytautas Kernagis, teigia, kad technologijos jau leidžia sukurti balsą, kurį klausytojui sunku atskirti nuo tikro. Jo nuomone, valstybė turi užtikrinti, kad žmogus kontroliuotų savo tapatybę, o jo balsas nebūtų naudojamas be žinios ir sutikimo.
Lietuvos politikai savo balsų registruoti neketina
Ši tema iškilo ir dėl Italijos premjerės G. Meloni sprendimo kaip žodinį prekių ženklą įregistruoti frazę „Io sono Giorgia Meloni“ („Aš esu Džordža Meloni“).
Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius tokio pavyzdžio nesirengia sekti. Vyriausybės perduotame BNS komentare nurodoma, kad prekių ženklas apsaugo nuo neteisėto naudojimo komercinėje veikloje, o politinės klastotės paprastai kuriamos ne prekybai. Todėl toks sprendimas žmonių nuo jų, Vyriausybės vertinimu, nesustabdytų.
Perduotame atsakyme taip pat pabrėžiama, kad vien premjerui prieinama apsauga problemos neišspręstų, nes giliųjų klastočių aukomis tampa ne tik politikai, bet ir pensininkai, verslininkai bei mokytojai. Vyriausybės teigimu, jiems taip pat reikalinga apsauga.
Prezidentas Gitanas Nausėda specialių teisinių priemonių savo balsui apsaugoti taip pat neplanuoja. Prezidentūra BNS nurodė, kad šioje srityje šalies vadovas neketina imtis jokių specialių mechanizmų ar konkrečių teisinių priemonių.
Raginama neapriboti parodijos ir kūrybos
Parlamentarė demokratė Agnė Širinskienė BNS sakė pritarianti iniciatyvai įtvirtinti žmogaus teisę į balsą. Jos teigimu, technologijos jau dabar leidžia gana tikroviškai atkurti balsą, todėl jis gali būti panaudotas dezinformacijai ar nusikalstamai veiklai.
Politikė pažymėjo, kad visuomenė jau yra susiformavusi aiškesnį supratimą apie teisę į atvaizdą, tačiau teisės į balsą poreikis anksčiau nebuvo toks aktualus, nes nebuvo technologijų, galinčių jį dirbtinai atkurti. Dabar tokioms technologijoms atsirandant, šio poreikio ateityje, jos vertinimu, tik daugės.
A. Širinskienė mano, kad G. Meloni pasirinkimas atskleidžia atskiros teisinės priemonės poreikį. Jos teigimu, žmogaus balso apsaugai reikėtų sprendimo, kuris būtų specialiai pritaikytas šiam tikslui, o ne remtųsi prekių ženklų apsaugos mechanizmais.
Seimo narys ir operos solistas Vytautas Juozapaitis taip pat palaiko diskusiją dėl teisės į balsą, tačiau ragina aiškiai atskirti tyčinį klastojimą nuo parodijos bei kūrybos, kai imitacija yra akivaizdžiai atpažįstama.
Jo vertinimu, apie naujus pavojus, kylančius dirbtinio intelekto eroje, būtina kalbėti, nes žmogus gali atsidurti situacijoje, kurios pats nebūtų numatęs. Ši problema, pasak jo, aktuali ir muzikos srityje.
V. Juozapaitis pabrėžė, kad siūloma apsauga turėtų būti taikoma piktavališkai klastotei, o parodija ir kiti kūrybiniai sprendimai į šią kategoriją nepatektų. Viešai prieinami kūrybos būdai, jo nuomone, neturėtų būti ribojami.
