Seimo kancleris Algirdas Stončaitis šią savaitę Tanzanijoje dalyvavo Tarpparlamentinės Sąjungos parlamentų generalinių sekretorių asociacijos (ASGP) rudens sesijoje. Tokia išvyka klausimų sukėlė opozicijoje dirbančiai Seimo vicepirmininkei, liberalei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, kuri suabejojo, ar kelionė buvo būtina.
153-ioji Tarpparlamentinės Sąjungos asamblėja spalio 5–9 dienomis surengta šiaurės Tanzanijoje esančiame Arušos mieste. Į renginį buvo pakviesti parlamentų kancleriai arba jų pavaduotojai iš daugiau kaip 120 pasaulio valstybių.
Seimo kanceliarija Eltai paaiškino, kad komandiruotė susijusi su Lietuvos parlamento atstovavimu tarptautinėje parlamentų administracijų veikloje, profesinės patirties ir gerosios praktikos mainais bei ryšių su kitų šalių parlamentų administracijomis stiprinimu.
Anksčiau paskelbta, kad A. Stončaitis renginyje susitiko su Tanzanijos, Norvegijos, Vokietijos, Estijos ir Korėjos parlamentų kancleriais. Susitikimuose buvo aptariamas tarpusavio bendradarbiavimas.
Kitų valstybių atstovams jis taip pat pristatė Baltijos šalių ir Šiaurės bei Baltijos šalių (NB8) regioninio parlamentinio bendradarbiavimo modelį, Seimo kanceliarijos inovacijas ir pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
Kanceliarija nurodė, kad Seimo kancleris į Tanzaniją vyko gavęs oficialų renginio organizatorių kvietimą. Kartu su juo keliavo jo biuro vyresnioji patarėja Loreta Raulinaitytė, atsakinga už dalyvavimą ASGP veikloje ir Seimo kanceliarijos tarptautinio bendradarbiavimo koordinavimą.
Pasak kanceliarijos, oficiali programos dalis vyko 2026 m. spalio 5–9 dienomis. A. Stončaitis atvyko spalio 5-ąją, o išvykti turėjo spalio 9-ąją, laikydamasis renginio darbotvarkės.
Seimo kanclerio ir jo patarėjos skrydžių bilietai kainavo 1598 eurus, apgyvendinimas – 775 eurus, o dienpinigiai sudarė 198 eurus. Vis dėlto galutinės komandiruotės išlaidos, kaip teigė kanceliarija, bus aiškios tik po vizito.
Kanceliarija taip pat pabrėžė, kad A. Stončaitis ir L. Raulinaitytė skrido įprasta, o ne verslo klase. Jie nesinaudojo ir „VIP paslaugomis ar kitomis papildomomis privilegijomis“.
V. Čmilytė-Nielsen suabejojo išvykos būtinybe
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokio pobūdžio komandiruotė nėra įprasta. Vis dėlto ji pripažino, kad sprendimas dalyvauti tarptautiniuose renginiuose priklauso nuo konkretaus Seimo kanclerio darbo stiliaus.
Pasak opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderės, dažniausiai per metus rengiamos viena ar kelios išvykos, susijusios su regiono parlamentų kanclerių bendrais formatais. Savaitę trunkanti kelionė į Tanzaniją, jos vertinimu, yra retesnis atvejis, todėl kyla klausimas, kiek tokia išvyka buvo būtina.
Politikė taip pat sakė, kad skirtingi kancleriai į tarptautinius renginius vyksta nevienodai dažnai, todėl šis sprendimas priklauso nuo jų pasirinkto darbo stiliaus. Kartu ji pabrėžė, kad norint įvertinti kelionę reikėtų išsamiau išnagrinėti jos darbotvarkę ir būtinybę vykti.
Komandiruotės skirtos darbui, o ne pramogoms
O. Leiputė teigė, kad komandiruotės nėra skirtos pramogoms – jose numatomi susitikimai, darbotvarkė ir konkretus tikslas. Ji taip pat pažymėjo, kad kiekviena išvyka kainuoja, o šiuo atveju pasirinkta šalis yra pakankamai brangi.
Tarpparlamentinės Sąjungos sesijos vyksta du kartus per metus
Tarpparlamentinei Sąjungai šiuo metu priklauso 183 valstybės narės ir 15 asocijuotų narių, finansuojančių organizacijos veiklą.
Seimo kanceliarija nurodė, kad Sąjungos sesijos rengiamos du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Ankstesni susitikimai vyko Šveicarijoje, Indonezijoje, Angoloje, Ruandoje, Vietname ir kitose valstybėse.
Parlamentų generalinių sekretorių asociacijos, kuri yra Tarpparlamentinės Sąjungos patariamasis organas, veikloje kasmet dalyvauja parlamentų administracijų vadovai iš daugiau kaip 150 pasaulio šalių.
Tarpparlamentinė Sąjunga savo pagrindiniais tikslais nurodo taikos ir bendradarbiavimo tarp tautų bei tarpparlamentinių ryšių stiprinimą. Organizacijos susitikimuose atstovai skatinami keistis patirtimi ir nuomonėmis bei užmegzti tarpusavio ryšius.
