„KIKA Lietuva“ „YouTube“ kanalo tinklalaidėje „Širdies čempionai: Augintinių istorijos“ viešėjo dainininkai Karina Krysko ir Jeronimas Milius. Aktorės Akvilės Garbenčiūtės-Bučienės vedamoje laidoje pora papasakojo apie savo augintinį Braunį – jo gyvenimą prieglaudoje, sudėtingą prisitaikymą, pabėgimus, keliones ir kasdienybę.
Į studiją atlikėjai atsivedė šeimos narį – Bavarų pėdsekio mišrūną Braunį. Jeronimas teigė, kad šuo su šeima gyvena šešerius metus, nors jam jau eina dešimti metai. Braunį pora pasiėmė iš prieglaudos, kai šiam buvo ketveri.
Vardą šuo atsinešė iš prieglaudos
Braunio vardas buvo suteiktas dar prieglaudoje, todėl šeimininkai jo nekeisti nusprendė. Jie juokavo, kad toks vardas augintiniui tinkamas ir dėl jo pomėgio saldumynams.
Karina pasakojo, kad anksčiau svajojo ir apie katę, tačiau gimus sūnui Majui jai prasidėjo stipri alergija katėms: ašarojo akys, niežėjo, išbėrė kaklą. Pora net bandė apsilankyti pas pažįstamus, auginančius ilgaplaukį katiną, tačiau suprato, kad katės jų namuose būti negalės.
Mintis įsigyti augintinį porą lydėjo ne vienerius metus. Karina ir Jeronimas vienas kitam siųsdavo prieglaudose esančių gyvūnų nuotraukas bei vaizdo įrašus. Galutinį sprendimą paskatino karantinas – tuomet namuose atsirado daugiau laiko, o kelionių ir koncertų grafikas buvo sustojęs.
Du metai uždarytam ir dar dveji prieglaudoje
Braunio istorija šeimą sujaudino. Pasak Jeronimo, visa šuns vada buvo laikoma neprižiūrima, užrakinta sodo namelyje. Gyvūnai esą būdavo šeriami maždaug kartą per savaitę, todėl dėl maisto tarpusavyje kovodavo ir apkramtydavo vieni kitiems ausis.
Braunis iš visos vados buvo silpniausias, labiausiai atsitraukęs, baikščiausias ir, tikėtina, labiausiai skriaudžiamas. Prieš patekdamas į prieglaudą jis dvejus metus praleido tokiomis sąlygomis, o prieglaudoje išbuvo dar dvejus metus. Galiausiai jis liko paskutinis iš savo vados.
Žmones atbaidydavo didelis šuns ūgis ir baikštus elgesys, tačiau Karina ir Jeronimas, pasitarę su šeima, nusprendė suteikti namus būtent suaugusiam ir daug iškentėjusiam gyvūnui.
Jeronimas ragino nebijoti prieglaudų. Anot jo, darbuotojos įvertina šeimos aplinkybes – ar joje yra vaikų, kitų gyvūnų – ir taip padeda susiaurinti tinkamo augintinio paiešką. Jei žmogus neieško specifinės veislės šuns konkrečiai veiklai, atlikėjas siūlė pirmiausia pasižvalgyti prieglaudose.
Prisitaikymas virto namų išbandymu
Parsivežus Braunį prasidėjo nelengvas adaptacijos laikotarpis. Iki tol uždaroje patalpoje, iš kurios buvo galima patekti į kiemelį, gyvenęs šuo iš pradžių nesuprato, kad savo reikalus reikia atlikti lauke. Todėl keli incidentai svetainės kampe buvo neišvengiami.
Dar didesne problema tapo atskyrimo nerimas. Savo pagrindiniu šeimininku Braunis pasirinko Jeronimą ir sunkiai pakeldavo vienatvę. Vos kelioms valandoms paliktas vienas naujuose namuose, šuo bandydavo ištrūkti pro langus.
Pora prisiminė, kad persikėlus į naują namą Braunis buvo išplėšęs užuolaidų karnizus iš lubų. Šuo visu svoriu kabindavosi ant užuolaidų, kurios likdavo su skylėmis.
Norėdami apsaugoti namus, šeimininkai prieš išeidami turėdavo užuolaidas surišti ir pakelti aukštai. Lauko drabužių spintą taip pat tekdavo užrakinti arba papildomai užrišti, nes Braunis ją atsidarydavo ir ištraukdavo Jeronimo paltus. Šeimininkai manė, kad šuo taip ieškodavo jų kvapo ir drabužius pasitiesdavo šalia savęs.
Į šuns elgesį jie žiūrėjo supratingai: visą gyvenimą bandoje praleidęs Braunis kiekvieną šeimininkų išėjimą suvokdavo kaip galimą palikimą. Po šešerių metų kantraus darbo augintinis nurimo ir dabar gali saugiai likti vienas.
Pabėgimas iš antro aukšto ir konfliktas autobuse
Vienas įsimintiniausių Braunio pabėgimų įvyko Vilniuje. Jeronimas kelioms valandoms paliko šunį name, kuriame šis anksčiau nebuvo lankęsis. Repeticijos metu kaimynas pranešė, kad augintinis lauke loja ir bėgioja.
Grįžęs atlikėjas rado uždarytas duris ir nesudaužytus langus, todėl teko aiškintis, kaip šuo ištrūko. Antrajame aukšte buvo praviras langas su magnetais pritvirtintu tinkleliu nuo vabzdžių. Braunis užlipo ant sofos, nuo jos pateko ant palangės, išstūmė tinklelį, peršoko ant pirmojo aukšto stogo ir iš maždaug trijų metrų nusileido į pievą. Šuo šiek tiek susižeidė koją ir šlubavo, tačiau liko laisvėje.
Šeima mėgsta lankytis Juodkrantėje, plaukioti baidarėmis ir Braunį vežtis dviračių priekaboje. Vis dėlto kelionė į Nidą paliko nemalonų prisiminimą dėl viešojo transporto.
Jeronimui bandant autobusu nuvykti iš Juodkrantės į Nidą, vairuotojas atsisakė įleisti šunį. Vėliau, mėginant grįžti paskutiniu vakaro autobusu, vairuotojas pradėjo ant atlikėjo garsiai šaukti.
Jeronimas pasakojo, kad neištvėręs garsiai per visą autobusą vairuotojui liepė eiti ten, kur turi plaukti rusų karinis laivas, ir išlipo kartu su Brauniumi. Draugui jis pasakė, kad dabar šį turės vežti pats, nes jų į autobusą neįleido.
Šį įvykį Karina ir Jeronimas siejo su tarybiniu palikimu. Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos savivaldybių taisyklės dėl gyvūnų vežimo viešuoju transportu skiriasi, todėl jas reikėtų suvienodinti.
Ekspertės patarimai Braunio šeimininkams
Laidos pabaigoje prie pokalbio prisijungė groomerė, veterinarijos gydytoja ir „Tauro Grooming Academy“ vadovė Kamilė Ausmanė. „TAURO Grooming Academy“ yra tarptautinio lygio mokykla augintinių šeimininkams bei specialistams, paremta daugiau nei 35 metų jos įkūrėjos Janitos J. Plungės patirtimi. Kaune, Maironio g. 11, taip pat veikia augintinių kirpykla-SPA salonas.
Kamilė Ausmanė pagyrė porą už atsakingą rūpinimąsi augintiniu ir pateikė kelis patarimus:
- Nulėpusios ausys. Pasak veterinarijos gydytojos, ausys gali būti savotiškas organizmo būklės indikatorius. Paraudimas ar nemalonus kvapas gali rodyti vidines problemas arba alergiją.
- Trumpaplaukio šuns kailis. Tokie šunys šeriasi nuolat, todėl rekomenduojama nukailinimo procedūra ir kompresorius. Maudant bei po maudymo kailio nereikėtų palikti šlapio – stipria oro srove reikia išpūsti negyvus plaukus ir naudoti giliai drėkinančią kosmetiką.
- Nagų kirpimas. Šuns nagai neturėtų remtis į žemę. Kadangi Braunis šios procedūros bijo, Jeronimas pasakojo, kad veterinarijos klinikoje nagų kirpimas primena „sumo imtynes“ – dvi specialistės turi sulaikyti šunį, kol procedūra baigiama.
Laidos pabaigoje Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė šeimai įteikė „KIKA“ dovanų krepšelį ir padėkojo atlikėjams už pavyzdį, kaip rūpintis bei mylėti savo augintinį.
