Spalis medikų bendruomenėje skiriamas didesniam dėmesiui krūties vėžio prevencijai. Šią ligą neretai gali pastebėti pati moteris, tačiau net ir apčiuopus neįprastą darinį ne visos skuba kreiptis į gydytojus. Tarp jų buvo ir 69-erių šiaulietė Valerija (vardas pakeistas). Nedidelį gumbelį ji aptiko maudydamasi vonioje, tačiau pagalbos ieškojo tik tada, kai liga jau buvo pažengusi.
Ligoninė (Shutterstock.com/ELTA) (tv3.lt koliažas)
Dabar moteris savo istoriją pasakoja norėdama paraginti kitas nedelsti. Specialistai pabrėžia, kad į gydymo įstaigą reikėtų kreiptis vos pastebėjus darinį – nesvarbu, ar jis užčiuoptas pačios, ar nustatytas atliekant mamografiją.
Darinį matė augant, tačiau gydytojo nepasiekė
Valerija pasakoja ilgą laiką buvusi sveika ir gydytojų beveik nelankiusi. Išimtis buvo vaistai nuo kraujospūdžio. Moteris dirbo fizinį darbą kaimo sodyboje, prižiūrėjo gėlynus, augino daržoves ir vaisius. Pagal profesiją ji yra miestų ir gyvenviečių apželdinimo technikė, o vėliau pradėta individuali veikla jai suteikė ir pasitenkinimo, ir geros savijautos.
Budrumą sumažino ir tai, kad Valerijos šeimoje žmonės gyveno ilgai, o piktybinių onkologinių ligų atvejų nebuvo. Jos mama sulaukė 90 metų ir turėjo gerybinį auglį, o jaunesnė sesuo taip pat turi gerybinį darinį. Krūties vėžio prevencijos programose moteris nedalyvavo.
Gumbelį Valerija pati apčiuopė vonioje. Iš pradžių ji nemanė, kad tai gali būti pavojinga, todėl vizito pas gydytoją neskubino. Nors pastebėjo, kad darinys didėja ir net pradėjo trukdyti liemenėlei, moteris vis atidėliojo – tam, jos teigimu, nebuvo laiko dėl darbų sodyboje.
Vėliau Valerija pripažino, kad būtent delsimas buvo jos klaida: matydama augantį darinį ji turėjo kuo greičiau kreiptis medicinos pagalbos ir neatmesti blogiausio scenarijaus.
Kai galiausiai užsiregistravo pas šeimos gydytoją, tyrimai ir konsultacija buvo organizuoti greitai. Jai paskirta krūtų echoskopija, o onkologo konsultacijai atvertas vadinamasis žaliasis koridorius.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Valeriją konsultavo Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas. Tą pačią dieną moteriai atlikta biopsija. Po savaitės ji sulaukė skambučio, patvirtinusio, kad darinys piktybinis.
Gydytojos onkologės chemoterapeutės Jūratės Liutkutės sprendimu atlikti papildomi tyrimai – kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas. Jie parodė, kad liga yra trečiosios stadijos. Ši žinia Valerijos nepalaužė: ji teigė nepanikavusi ir į situaciją žvelgusi jai būdingu tiesumu bei humoru, pripažindama, kad dėl savo delsimo dabar pati kenčia.
Savo ligą moteris gydosi daugiau nei metus ir tai slepia nuo artimiausių žmonių. Net seseriai ji nieko nepasakojo, nes, pasak Valerijos, ši yra labai jautri ir linkusi panikuoti.
Gydymas truko ilgai, o jo pasekmės jaučiamos iki šiol
Valerijai prireikė kompleksinio gydymo. Pirmiausia jai atlikta 14 chemoterapijos procedūrų. Po jų auglys sumažėjo maždaug trečdaliu, o vėliau moteriai atlikta operacija, kurią sėkmingai atliko gydytojas M. Šatkauskas.
Po operacijos pjūvis, pasak Valerijos, gijo labai gerai. Moteris rezultatų išsamiai neklausinėjo ir juokavo nusprendusi, kad pašalinus auglį jis gali gyventi savo gyvenimą, o ji – savo.
Vis dėlto agresyvus gydymas turėjo šalutinį poveikį. Valerija pastebėjo, kad tinsta rankos, pablogėjo venų būklė. Po chemoterapijos atsinaujino ir reumatoidinio artrito simptomai, nors vaistų nuo šios ligos ji nebuvo vartojusi maždaug du dešimtmečius.
Nepaisydama sunkumų, moteris dėkoja Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams, Chemoterapijos dienos stacionaro darbuotojams, ypač slaugytojoms, taip pat gydytojui chirurgui M. Šatkauskui, kurio dėka auglys buvo pašalintas.
Gydymo planą lemia ne vien ligos stadija
Gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai pacientė kreipiasi dar pradinėje ligos stadijoje. Nesvarbu, ar darinį pati užčiuopė moteris, ar jis buvo pastebėtas atliekant mamografiją.
Gydymo taktiką kiekvienu atveju nustato multidisciplininė komanda. Joje dirba onkologai, chemoterapeutai, radioterapeutai, patologai, rentgenologai ir chirurgai. Sprendimas priimamas gavus visų tyrimų, įskaitant biopsijos ir kompiuterinės tomografijos, rezultatus bei įvertinus pacientės amžių, gretutines ligas ir bendrą funkcinę būklę.
Operacijos apimtis priklauso nuo auglio tipo, ligos stadijos, piktybiškumo ir to, kaip darinys sureagavo į chemoterapiją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes sprendžiama, ar šalinti visą krūtį, jos dalį, ar tik tą vietą, kurioje buvo auglys.
Kartais chemoterapijos metu auglys visiškai išnyksta. Tokiais atvejais prieš gydymą į darinį įterpiamas specialus žymeklis, kad operacijos metu būtų galima tiksliai nustatyti jo vietą. Žymeklis nenaudojamas, kai iš anksto aišku, kad reikės pašalinti visą krūtį, pavyzdžiui, augant keliems vėžio židiniams arba nustačius genų mutacijų.
Jeigu moteris pageidauja, tos pačios operacijos metu gali būti įdedamas krūties implantas. Kai kuriais atvejais rekonstrukciją tenka atlikti dviem etapais. Krūties vėžio operacijas, implantus ir espanderius – audinių plėtiklius – kompensuoja valstybė iš ligonių kasų.
Valerijai teko šalinti ir pažasties limfmazgius
Jeigu krūties vėžys nėra agresyvus ir nėra smarkiai išplitęs, gydymas dažniausiai pradedamas operacija, o vėliau skiriama chemoterapija ir spindulinis gydymas. Pažengusios ar agresyvesnės ligos atveju pirmiausia gali būti taikoma chemoterapija, kartais kartu su biologine terapija, kaip buvo Valerijos atveju. Po chemoterapijos paprastai palaukiama tris–keturias savaites, kol atsistato kraujo rodikliai, ir tik tada atliekama operacija.
Valerijai operacijos metu pašalintas ne tik krūties auglys, bet ir pažasties limfmazgiai, kuriuose aptikta metastazių. Gydytojas aiškino, kad lengvesnis variantas būtų buvęs sarginių limfmazgių tyrimas – tokiu atveju pašalinamas vienas ar du limfmazgiai ir skubiai patikrinama, ar juose nėra metastazių. Tačiau šios procedūros neprireikė, nes echoskopijos metu jau buvo matyti metastazių, todėl limfmazgius teko šalinti per tą pačią operaciją.
Ankstyvoje ligos stadijoje pacientė į ligoninę operacijai gali atvykti ryte, o po procedūros tą pačią dieną išvykti namo. Pašalinus visą krūtį, ligoninėje dažniausiai praleidžiamos dvi–trys paros. Toliau gyvenančioms ar vyresnio amžiaus moterims, kurioms reikia atidesnės priežiūros, gydymo įstaigoje kartais tenka likti iki savaitės.
Po krūties vėžio operacijos lovos režimas paprastai nereikalingas. Po mastektomijos ar rekonstrukcijos pacientės tą pačią dieną keliamos iš lovos, vaikšto, valgo ir gana greitai išleidžiamos namo. Vėliau jos atvyksta chirurgo konsultacijoms, kurių metu atliekami perrišimai.
Tačiau operacija nėra paskutinis gydymo etapas, ypač kai liga pažengusi ir metastazavusi. Valerijai toliau reikės reguliariai lankytis pas onkologą. Sugijus žaizdai jos dar laukia imunoterapija ir spindulinis gydymas. Gydytojas M. Šatkauskas pabrėžia, kad šios procedūros po operacijos reikalingos siekiant sumažinti riziką, jog vėžys sugrįš.
