Vokietija pranešė sulaikiusi vieną iš tarptautiniu mastu veikiančios Rusijos programišių grupuotės lyderių. 28 metų Rusijos pilietis Vladimiras buvo suimtas per atostogas Japonijoje ir vėliau perduotas Vokietijai.
Šis pranešimas paskelbtas tuo metu, kai Vokietiją sukrėtė didelio masto šnipinėjimo skandalas. Buvęs šalies užsienio žvalgybos vadovas įtariamas kitai valstybei perdavęs slaptą informaciją apie Iraną ir Rusijos kariuomenę.
Kiti visuotiniai Vokietijos rinkimai vyks 2025 metų rugsėjį.
Tuo metu Ukrainoje didėja per ankstesnes masines Rusijos atakas žuvusių žmonių skaičius. Be to, tą pačią dieną Rusijos pajėgos smogė dviem autobusams ir, kaip teigiama, pražudė net 30 žmonių.
Atostogas Japonijoje pakeitė kalėjimo kamera
Grupuotę „Qilin“ Vokietijos pareigūnai apibūdina kaip vieną aktyviausių ir negailestingiausių išpirkos reikalaujančių kibernetinių nusikaltėlių organizacijų pasaulyje. Nuo 2024 metų jos atakos buvo nukreiptos prieš beveik 4000 įmonių, ligoninių ir viešųjų įstaigų įvairiose šalyse. Maždaug 150 tokių išpuolių įvykdyta Vokietijoje.
Vokietijos pareigūnai įsiskverbė į grupuotės tinklą, gavo prieigą prie vieno jos lyderių – Rusijos piliečio Vladimiro – kompiuterio ir suėmė jį Japonijoje, kur jis buvo išvykęs pailsėti.
Šiaurės Reino-Vestfalijos vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas teigė, kad Tokijuje Rusijos pilietis buvo areštuotas gegužę, padedant Japonijos policijai, o penktadienį perduotas Vokietijai. Pasak ministro, vyras planavo atostogas Japonijoje, tačiau vietoje sušių dabar valgo sumuštinius su sūriu Vokietijos kalėjime.
Šią operaciją pareigūnai vadina reikšmingu laimėjimu Vokietijos ir visos Europos kibernetiniam saugumui.
H. Reulas nurodė, kad per ketverius metus grupuotė pareikalavo 2,9 mlrd. eurų išpirkų, o jai buvo sumokėta daugiau kaip 140 mln. dolerių. Ministro teigimu, tai prilygsta smūgiui nusikalstamumo „čempionų lygai“.
Skandalas palietė ir Vokietijos žvalgybą
Apie operaciją prieš aukšto lygio kibernetinius nusikaltėlius Vokietija paskelbė tuo metu, kai šalies institucijos aiškinasi rimtą šnipinėjimo istoriją. Prieš porą dienų sulaikytas buvęs Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas Augustas Hanningas, šioms pareigoms vadovavęs 1998–2005 metais.
A. Hanningas įtariamas dirbęs kitos valstybės naudai. Teigiama, kad nuo 2010 metų iki 2022-ųjų liepos jis iš savo buvusio administracijos vadovo, kuris žvalgyboje dirbo iki šių metų pavasario, gavo tūkstančius slaptų dokumentų. Juose buvo informacijos apie Irano branduolinę programą ir Rusijos kariuomenę.
Skelbiama, kad slaptą informaciją A. Hanningas veikiausiai perduodavo agentui iš Azerbaidžano, tačiau šioje istorijoje minimas ir galimas Rusijos pėdsakas. Yra duomenų, kad baigęs karjerą buvęs žvalgybos vadovas ne kartą lankėsi Rusijoje.
Vokietijos žiniasklaida taip pat rašė, kad kalbos apie jo ryšius su Maskva sklandė dar Šaltojo karo laikotarpiu, kai jis dirbo diplomatu Rytų Vokietijoje.
Berlynas ir toliau siekia atsiriboti nuo Maskvos įtakos. Tuo metu JAV prezidentas neslepia norintis glaudesnio bendradarbiavimo su Vladimiru Putinu, tačiau tam trukdo karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai taikomos sankcijos.
D. Trumpas teigė su V. Putinu kalbėsiantis apie įtariamą maro protrūkį Rusijoje. Kol kas nėra aišku, ar toks pokalbis jau įvyko.
