Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis teigia, kad Lietuvai nepaprastai pasisekė turėti Valdą Adamkų – lyderį, gebėjusį sujungti skirtingas šalies istorines patirtis.
Pasak jo, V. Adamkus savyje jungė nepriklausomos Lietuvos, sovietinės okupacijos ir diasporos patirtis. Vėliau jis padėjo telkti Lietuvą po nepriklausomybės atkūrimo ir įgyvendinti jos siekius.
„Lietuva tiesiog buvo laimės kūdikis, kad V. Adamkus jai vadovavo“, – Vilniaus universiteto ir Vilniaus miesto savivaldybės surengtoje konferencijoje, skirtoje V. Adamkaus šimtmečiui, sakė A. Kwasniewskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad V. Adamkus buvo itin svarbus Lietuvai siekiant narystės NATO ir Europos Sąjungoje.
A. Kwasniewskis prisiminė, kad savo prezidento kadenciją pradėjo 1995 metais, o V. Adamkus Lietuvos prezidentu tapo 1998-aisiais. Anot jo, abu politikai iš karto rado bendrą kalbą ir palaikė gerus, natūralius ryšius.
Buvęs Lenkijos vadovas teigė, kad juos siejo panašūs tikslai: įvesti šalis į Vakarų demokratinę erdvę ir užtikrinti jų saugumą per narystę NATO.
Jis sakė, kad Lietuva ir Lenkija privalėjo įveikti dėl skirtingų istorinių traumų bei problemų kilusius sunkumus, kad dvišaliai santykiai netaptų kliūtimi abiejų valstybių ateičiai. A. Kwasniewskio teigimu, politikai negali pakeisti praeities, tačiau yra atsakingi už ateities kūrimą. Jo vertinimu, V. Adamkus šią ateitį kūrė labai gerai.
Savo ruožtu 2005–2010 metais Ukrainai vadovavęs Viktoras Juščenka prisiminė V. Adamkaus reikšmę 2004-ųjų Oranžinei revoliucijai.
Protestai kilo dėl suklastotų rinkimų
Masiniai protestai Ukrainoje prasidėjo dėl įtarimų, kad buvo klastojami prezidento rinkimų rezultatai. Pergalė tuomet paskelbta prorusiškam kandidatui Viktorui Janukovyčiui, o šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves reikalaudami sąžiningo balsavimo.
Ukrainos Aukščiausiasis Teismas panaikino antrojo rinkimų turo rezultatus ir nurodė surengti pakartotinį balsavimą. Jį laimėjo provakarietiškas V. Juščenka.
V. Juščenka žurnalistams po Vilniaus Rotušėje vykusios konferencijos V. Adamkų apibūdino kaip tvirtą atramą, neleidusią dėl Rusijos valdžios spaudimo susilpninti demokratinio proceso ar priimti neapibrėžtų politinių sprendimų.
Ukrainos eksprezidentas teigė, kad V. Adamkus itin tiksliai laikėsi susitarimų ir procedūrų, o tai padėjo pasiekti teigiamą rezultatą. Jo vertinimu, tiek A. Kwasniewskis, tiek V. Adamkus buvo svarbūs Ukrainos demokratijos ramsčiai, padėję šaliai spręsti kilusį konfliktą ir judėti pirmyn.
V. Juščenka sakė neprisimenantis, kad V. Adamkus kada nors būtų likęs abejingas įvykiams Ukrainoje. Anot jo, Lietuvos prezidentas nuolat įsitraukdavo į procesą, o tai labai padėjo stabilizuoti padėtį.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva turėjo unikalų lyderį, kuris sudėtingu valstybei ir tautai metu užtikrino šalies integraciją į Europos ir transatlantines struktūras bei formavo politiką, sulaukusią tarptautinio supratimo.
100 metų jubiliejų minintis V. Adamkus gimė 1926 metais Kaune. 1944-aisiais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, jis pasitraukė į Vokietiją.
Po penkerių metų V. Adamkus emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten jis įgijo statybos inžinieriaus specialybę, užėmė aukštas pareigas federalinėje Aplinkos apsaugos agentūroje ir aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, V. Adamkus vadovavo Stasio Lozoraičio prezidento rinkimų kampanijai. 1998 metais jis pats buvo išrinktas Lietuvos prezidentu.
Šias pareigas V. Adamkus ėjo dvi kadencijas – 1998–2003 ir 2004–2009 metais. Per pirmąją kadenciją Lietuva baigė derybas dėl narystės Europos Sąjungoje ir gavo kvietimą prisijungti prie NATO. 2004 metais Lietuva tapo abiejų organizacijų nare.
