Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku (LB) rengia naują investavimo į valstybę priemonę, kuri būtų lengvai prieinama gyventojams ir verslui. Svarstoma galimybė obligacijas įsigyti nedidelėmis sumomis, už jas gauti rinkos sąlygas atitinkančią grąžą ir prireikus parduoti dar nesulaukus išpirkimo termino.
Šią savaitę iniciatyvą per susitikimą su Seimo pirmininku Juozu Oleku aptarė finansų ministras Taurimas Valys ir LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
T. Valio teigimu, siekiama sudaryti sąlygas valstybei skolinti ir tiems žmonėms, kurie gali investuoti nedideles sumas. Tokia priemonė valstybei suteiktų daugiau finansavimo šaltinių, o gyventojams – dar vieną būdą panaudoti santaupas ir gauti rinkos sąlygas atitinkančią grąžą.
G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad šiuo metu didžiąją Lietuvos valstybės skolos dalį finansuoja užsienio investuotojai. Todėl didelė dalis už skolą mokamų palūkanų iškeliauja iš šalies. Aktyviau įsitraukus Lietuvos gyventojams, daugiau šių lėšų liktų Lietuvoje, tačiau tam būtina užtikrinti paprastą ir patogų investavimo būdą.
Kol kas svarstoma nuolatinė galimybė gyventojams ir verslui skolinti valstybei kad ir nedidelėmis sumomis bei investuoti už rinkos sąlygas atitinkančias palūkanas. Rengiant priemonę bus vertinama, kaip užtikrinti patogų obligacijų pirkimą ir aiškiai pateikti visas investavimo sąlygas.
Finansų ministerija nurodo, kad Lietuvos gyventojų indėliai bankuose ir kitose finansų įstaigose viršija 30 mlrd. eurų. Dalis šių pinigų laikoma sąskaitose, už kurias mokamos mažos palūkanos arba jos apskritai nemokamos. Nauja priemonė suteiktų papildomą pasirinkimą žmonėms, norintiems investuoti dalį santaupų.
Pasak T. Valio, gyventojų susidomėjimą investavimu ir skolinimu valstybei rodo gynybos obligacijų populiarumas. Jų jau išplatinta už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, tačiau ši priemonė turi tam tikrų apribojimų, todėl siekiama išplėsti investavimo galimybes.
Artimiausiu metu ministerija ir LB nagrinės skirtingus naujos priemonės įgyvendinimo variantus. Bus vertinama, kaip supaprastinti obligacijų įsigijimą, kokios prekybos jomis sąlygos būtų patogiausios gyventojams ir kokių techninių bei teisinių pakeitimų prireiktų. Taip pat bus sprendžiama, kaip naują priemonę suderinti su jau veikiančiais valstybės skolinimosi būdais.
Institucijos siekia parengti ilgalaikį sprendimą, kuris būtų patrauklus tiek mažesnes, tiek didesnes sumas investuojantiems gyventojams. Konkretų modelį planuojama parengti per artimiausius mėnesius. Jeigu jam įgyvendinti reikės keisti teisės aktus, šie pakeitimai galėtų būti svarstomi Seimo pavasario sesijoje.
Finansų ministerijos duomenimis, užsienio investuotojai šiuo metu finansuoja apie tris ketvirtadalius Lietuvos valstybės skolos. Tikimasi, kad didesnis gyventojų dalyvavimas padėtų plėsti skolinimąsi šalies vidaus rinkoje ir leistų didesnei už valstybės obligacijas mokamų palūkanų daliai likti Lietuvoje.
Valstybės skola šiuo metu siekia apie 40 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad 2026 m. palūkanoms bus skirta apie 1 mlrd. eurų, o 2028 m. ši suma gali išaugti iki 1,5 mlrd. eurų.
