Degantys pastatai, sudeginti automobiliai, plėšikavimas ir šimtai sužeistų policijos pareigūnų – tokį vaizdą pastarosiomis dienomis matė Prancūzija. Vis dėlto dalis Vokietijos žiniasklaidos, tarp jų ARD ir ZDF, savo reportažuose neramumus vis dar vadino „švietimo protestais“, kurie esą „išsprūdo iš kontrolės“, teigia „Bild“ redaktorius Marcelis Zachas.
Anot jo, dažnai nutylima ir tai, kad tarp riaušių dalyvių nemažai žmonių yra aiškios migracinės kilmės. Komentare pabrėžiama, jog jau kelias savaites kaukėtų minių rankose nuolat matoma Palestinos vėliava esą rodo, kad švietimo klausimai nėra pagrindinis protestų tikslas.
Ant pastatų Prancūzijoje riaušininkai rašo šūkius „Laisvę Gazai“ ir „Laisvę Palestinai“, o ne reikalavimus gerinti mokymosi sąlygas ar įdarbinti daugiau mokytojų. „Bild“ taip pat aprašo antisemitinį epizodą: vienas kaukėtas demonstrantas, kritikuodamas policijos naudojamas ašarines dujas, pareiškė: „Nustokite nuodyti mus dujomis, mes ne žydai.“ Tuo metu jis buvo filmuojamas ir fotografuojamas, o aplinkui girdėjosi juokas.
Žiniasklaidos aktyvistas Aymanas al-Atoulas iš Gazos socialiniame tinkle „X“, komentuodamas per riaušes matomas Palestinos vėliavas, parašė: „Mes praradome Palestiną ir dabar ruošiamės užkariauti Paryžių“. Straipsnyje taip pat primenama, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino Palestinos valstybę, tačiau, autoriaus vertinimu, riaušių dalyviams tai įspūdžio nepadarė.
Ekspertai riaušes sieja su migracijos politika
Ekstremizmo ekspertas Ahmadas Mansouras „BILD“ sakė, kad dabartinius įvykius vien mokykliniais protestais vadinti netikslu. Jo teigimu, pradinę protestų darbotvarkę perėmė kairieji radikalai ir migrantų grupuotės, panaudojusios ją savo tikslams.
A. Mansouras tvirtino, kad šios grupės niekina Prancūziją ir Vokietiją kaip Vakarų, demokratines ir vertybėmis grindžiamas valstybes. Jo vertinimu, nesutarimas su šiomis vertybėmis mažina psichologinį barjerą smurtui prieš tokias šalis.
Frankfurto universiteto islamo specialistė Susanne Schröter pareiškė, kad Prancūzijoje jau daugelį metų pasikartoja masinio smurto protrūkiai, kuriuos ji sieja su neveikiančia migracijos politika. Anot jos, neramumus kursto kairieji radikalai, kartu su islamistais ilgą laiką telkę jėgas prieš Prancūzijos visuomenę. S. Schröter taip pat teigė, kad ištisi didžiųjų miestų rajonai yra salafitų kontrolėje, o jiems paramą esą suteikia komunistų merai.
Po neramumų miestams prireikė komendanto valandų
Po kelias dienas trukusių riaušių ir plėšikavimų Prancūzijos didmiesčiuose valdžia pranešė, kad paskutinė naktis praėjo ramiai. Ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu paskelbė, kad antradienį prireikus kai kuriose vietovėse gali būti įvestos naujos komendanto valandos.
Pasak ministro pirmininko, ankstesnį vakarą keliuose miestuose pritaikytos priemonės padėjo išlaikyti ramią naktį. Policija patvirtino, kad visoje šalyje didesnių incidentų neužfiksuota.
Šeštadienį Prancūziją sukrėtė vienos didžiausių pastarųjų metų riaušių, kilusios likus maždaug pusmečiui iki rinkimų, kuriuose bus renkamas prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinis.
Vyriausybė, kritikuojama dėl nesugebėjimo iš anksto numatyti ir sustabdyti gatvių smurto, pažadėjo atkurti tvarką. Pirmadienį Paryžiuje ir keliuose kituose miestuose paskelbtos dalinės komendanto valandos.
S. Lecornu teigė, kad naujos komendanto valandos tą vakarą bus įvedamos ten, kur to reikalaus padėtis. Sprendimus vietoje turės priimti prefektai, suderinę juos su merais.
Pirmadienį daliniai ribojimai galiojo Paryžiuje, Bordo pietvakarių Prancūzijoje ir Nicoje Žydrajame krante. Paryžiuje kai kurie apribojimai buvo numatyti tik nakčiai į antradienį, o Bordo ir Nicoje jie turėjo tęstis kelias dienas.
Naktį virš Paryžiaus Respublikos aikštės, laikomos vienu iš neramumų centrų, skraidė sraigtasparnis. Jo prožektorius apšvietė aikštę, o pareigūnai stebėjo, kaip laikomasi komendanto valandos.
Lione, nepaisant draudimo rengti demonstracijas, pirmadienio vakarą prie padegto turizmo informacijos centro susirinko apie 500 žmonių. Organizatorių teigimu, jie norėjo išreikšti paramą nuo plėšikavimo nukentėjusiems parduotuvių savininkams.
Ant žemės dalyviai žvakėmis išdėliojo žodį „LYON“. Netoliese ant tvoros buvo pakabintas plakatas su užrašais „Lionas prieš riaušininkus“ ir „Doucet, atsistatydink“. Pastarasis raginimas buvo skirtas Žaliųjų partijos merui Gregory Doucet.
Finansų ministras Roland’as Lescure’as pažadėjo pagalbą parduotuvių savininkams ir amatininkams. Tuo metu Prancūzijos verslo lobistų grupės „Medef“ vadovas Patrickas Martinas antradienį pareiškė, kad per neramumus valstybė patyrė nesėkmę. Preliminariais vertinimais, miestuose nukentėjo mažiausiai 3 tūkst. įmonių.
