Diabetas užklumpa ne dėl saldumynų: kai kurie vaikai insuliną leidžiasi slapta tualetuose

Vaikui vėl pradėjus šlapintis į lovą, nuolat prašant vandens ar geriant net naktimis, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į galimus diabeto požymius. Lietuvoje vis daugiau vaikų diagnozuojamas I-ojo tipo cukrinis diabetas, o dalis jų į ligoninę atvyksta jau sunkios būklės. Artėjant lapkričio 14-ajai, Pasaulinei diabeto dienai, gydytoja endokrinologė pasakoja apie šią ligą lydinčius mitus ir kasdienius iššūkius šeimoms.

Net saldainis reikalauja planavimo

Devynmetės Austėjos šeimai klausimas „Ką valgei?“ dėl mergaitės diabeto tapo kasdienės kontrolės dalimi. Jei draugai ją pavaišina saldainiais ir ji jų suvalgo nepasitarusi, tėvams iškart tenka galvoti, kaip pasikeis gliukozės kiekis kraujyje. Jie telefonu stebi jutiklio duomenis, skaičiuoja angliavandenius ir pagal situaciją planuoja insulino dozes.

Austėjos mama Inga pasakoja, kad net ruošiantis savaitgalio išvykai reikia įsitikinti, ar vietoje bus interneto ryšys, leidžiantis nuotoliniu būdu sekti dukros gliukozės rodiklius. Nors technologijos kasdienybę palengvina, liga pakeitė visos šeimos gyvenimo ritmą.

Lietuvoje vaikų sergamumas didėja

I-ojo tipo diabetas yra autoimuninė liga: imuninė sistema sunaikina insuliną gaminančias kasos ląsteles. Saldumynai šios ligos nesukelia, nors toks įsitikinimas vis dar paplitęs.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų endokrinologė dr. Margarita Valūnienė teigia, kad vaikų, kuriems diagnozuojamas I-ojo tipo diabetas, daugėja. Lietuvoje kasmet ši liga nustatoma maždaug 100–150 vaikų ir paauglių iki 18 metų.

Dažniausiai suserga 10–14 metų vaikai, tačiau liga nustatoma ir vienerių ar dvejų metų mažyliams. M. Valūnienė remiasi Kauno klinikose atlikta analize, pagal kurią 2018–2024 m. Lietuvoje kasmet vidutiniškai susirgdavo apie 28 vaikai iš 100 tūkst.

2026 m. paskelbtas Lietuvos mokslininkų tyrimas taip pat rodo ilgalaikį augimą: 2001–2024 m. naujų I-ojo tipo diabeto atvejų tarp vaikų iki 15 metų kasmet vidutiniškai padaugėdavo 3,1 proc. Didžiausias rodiklis užfiksuotas 2021 m. – 36,4 atvejo 100 tūkst. vaikų.

Pagal vaikų sergamumą diabetu Lietuva patenka tarp Europos šalių, kuriose rodikliai aukšti. Dar daugiau naujų atvejų nustatoma Suomijoje – priklausomai nuo tyrimo laikotarpio, apie 50–60 atvejų 100 tūkst. vaikų.

Požymiai, kuriuos lengva palaikyti kitais dalykais

Nors liga gali vystytis palaipsniui, simptomai kartais išryškėja labai greitai. Mažiems vaikams tai gali įvykti per savaitę ar dvi, o vyresniems požymiai kartais tęsiasi du ar tris mėnesius.

Gydytoja svarbiausiais signalais įvardija stiprų troškulį, dažną šlapinimąsi, svorio kritimą ir nuovargį. Vaikas gali pradėti keltis gerti naktimis, vėl šlapintis į lovą, nors anksčiau tai jau buvo nustojęs daryti. Svoris gali mažėti net tuomet, kai vaikas valgo daugiau nei įprastai.

Šie požymiai, pasak M. Valūnienės, išlieka tie patys jau daugelį metų, tačiau šeimos juos ne visada atpažįsta. Troškulys gali būti priskiriamas karštam orui, o nuovargis – mokslams ar fiziniam aktyvumui.

Uždelsta diagnozė gali turėti rimtų pasekmių. Įvairių šalių duomenimis, 30–50 proc. vaikų I-ojo tipo diabetas nustatomas jau išsivysčius diabetinei ketoacidozei – ūmiai ir gyvybei pavojingai būklei.

Apie ją gali įspėti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, acetono kvapas iš burnos, gilus ir apsunkęs kvėpavimas bei mieguistumas. Tokios būklės vaikai kartais iškart patenka į intensyviosios terapijos skyrių.

Pastebėjus galimus diabeto požymius, būtina nedelsiant kreiptis į medikus ir patikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Įtarus ketoacidozę, reikia kviesti skubią medicinos pagalbą.

Gliukozę tenka sekti ir dieną, ir naktį

Po diagnozės šeima turi išmokti naujos tvarkos: skaičiuoti lėkštėje esančius angliavandenius, derinti insulino kiekį prie maisto, fizinio aktyvumo ir gliukozės rodmenų.

M. Valūnienės teigimu, vaikams nėra visiškai uždraustų įprastų produktų. Vis dėlto greitai pasisavinami angliavandeniai apsunkina gliukozės kontrolę, todėl valgymą reikia planuoti.

Jutikliai leidžia gliukozės rodmenis stebėti visą parą, o išmaniosios insulino pompos gali automatiškai koreguoti insulino tiekimą. Kasdienybę palengvina ir Lietuvoje kuriami specialūs drabužiai su insulino pompoms pritaikytomis kišenėmis.

Gliukozės kiekį gali pakeisti ne tik maistas, bet ir stresas, sportas ar kontrolinis darbas. Todėl sprendimus dėl ligos valdymo tenka priimti bet kuriuo paros metu.

Kai insuliną tenka leistis slapta

Austėja mokykloje didelių sunkumų nepatiria: mokytojai ją supranta, o gliukozės jutiklio duomenis mergaitė gali matyti išmaniajame laikrodyje, kuriuo leidžiama naudotis per pamokas.

Tačiau tokios sąlygos yra ne visur. Pasak M. Valūnienės, kai kurie vaikai nenori, kad klasės draugai matytų, kaip jie leidžiasi insuliną, todėl nuo jų slepiasi.

Gydytoja norėtų, kad vaikams nereikėtų eiti į tualetą slapta susileisti insulino, tačiau realybėje pasitaiko įvairių situacijų.

Daugiausia rūpesčių kyla mažamečių tėvams, nes vaikai dar negali patys pasirūpinti insulino dozėmis. Ne kiekvienoje mokykloje suteikiama būtina pagalba, todėl tėvams kartais tenka atvykti per pietų pertrauką arba laikinai pasitraukti iš darbo. Mokyklose sudaromi individualūs savirūpos planai, tačiau vien jų, gydytojos teigimu, nepakanka.

Gydymas nepašalina emocinės ir finansinės naštos

Lietuvoje diabetu sergantiems vaikams kompensuojami insulinas, gliukozės jutikliai ir insulino pompos. Vis dėlto medicininės priemonės neišsprendžia visų šeimai kylančių problemų.

M. Valūnienė atkreipia dėmesį į diabeto distresą – emocinę įtampą, susijusią su būtinybe nuolat kontroliuoti ligą. Gliukozės rodmenys kartais svyruoja net ir laikantis visų rekomendacijų, todėl paaugliams gali atsirasti kaltės jausmas, nusivylimas ir ilgainiui emocinis išsekimas.

Diabetas gali paveikti ir šeimos finansinę padėtį. Nors gydymas kompensuojamas, tėvams kartais reikia keisti darbo grafiką, mažinti darbo krūvį ar visiškai laikinai atsisakyti darbo, ypač kai vaikas dar mažas.

Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ Lietuvos filialo vyr. rizikos vertintojas Rimgaudas Staigis teigia, kad sunki vaiko liga keičia visos šeimos gyvenimą: tėvams tenka derinti darbą su priežiūra ir atsisakyti dalies profesinių įsipareigojimų. Jis taip pat nurodo, kad I-ojo tipo cukrinis diabetas įtrauktas į vaikų kritinių ligų draudimo sąrašą, todėl sutartyje numatytomis sąlygomis šeima gali gauti vienkartinę išmoką, padedančią prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.

Diabetu sergantiems vaikams ir jų šeimoms Lietuvoje rengiamos edukacinės bei poilsio stovyklos. Vaikai jose mokosi savarankiškai valdyti ligą, o tėvai dalijasi patirtimi. M. Valūnienės teigimu, tokie susitikimai kai kada būna naudingesni už gydytojo konsultaciją: pamatę, kad kitos šeimos keliauja, sportuoja ir gyvena aktyviai, tėvai įgauna daugiau pasitikėjimo.

Gydytoja pabrėžia, kad diabetu sergančių vaikų nereikėtų paversti aukomis, kurių visi tik gailisi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *